Užsisklęsti — blogiausias dalykas, kurį gali padaryti susirgęs žmogus. Darbe su šeimomis matyti vaizdai išlieka ilgam Vaiko teisių gynėja sako, kad kiekvienas atvejis, kai tenka ateiti šeimai į pagalbą, yra individualus, tam reikia daug empatijos, jėgų, susikaupimo. Vienos jų rekomenduoja drastiškai sumažinti suvartojamų angliavandenių kiekį, kitos sako, kad baltymai yra blogis, ypač gyvulinės kilmės. Stengiuosi neužsidaryti savo pačios subjektyvių patyrimų lauke. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė sako, kad yra istorijų, kurias prisiminus ir šiandien akyse kaupiasi ašaros.

Nuovargis darbe — opi problema. Kita vertus, nuovargį ar gresiantį perdegimą galima nesunkiai pastebėti. Dažniausiai jis pasireiškia trimis požymiais: fiziniu išsekimu, kai atrodo, kad nebeturime energijos, prarastu entuziazmu arba nieko nenorėjimu ir stipriai sumažėjusiu našumu, kai nebegalime dirbti kaip įprasta. Pastebėjus šiuos požymius būtina imtis veiksmų — išeiti atostogų, pakalbėti su vadovu dėl padidėjusių krūvių arba daugiau laisvalaikio paskirti sportui ar hobiui. Tiesa, gali būti, kad kažkurį vieną arba visus iš šių požymių jaučiame nuolat ir tokia situacija darbe tęsiasi jau metų metus.

Balandžio 27 d. minima Medicinos darbuotojų diena

Tai gali reikšti, kad esame netinkamoje vietoje ir mums vertėtų pasvarstyti apie naują darbą. Jei kyla tokių minčių, jokiais būdais nereikėtų skubėti, geriau viską detaliai apgalvoti. Šiomis dienomis reikia drąsos, kad stovėtum, nepasiduotum baimei.

Šie ieji metai yra paženklinti pasaulinės pandemijos, kuri nusinešė šimtus tūkstančių žmonių gyvybių visame pasaulyje. Pandemija užklupo visas valstybes nares ir, nors daugeliui jų pavyko suplokštinti pandemijos kreivę, COVID tebekelia didžiulį susirūpinimą ir taip tikriausiai bus tol, kol bus išrasta veiksminga vakcina. ELP frakcija ragina skubiai įgyvendinti Europos sveikatos sąjungą.

Kaip niekada reikalingas visų tikėjimas ir viltis, profesionalumas, pasiaukojimas, atsidavimas ir vieni kitų palaikymas. Medikas privalo atjausti, suprasti, dažnai pamiršti save ir artimuosius, begalinį širdies gerumą ir švelnumą atiduoti ligoniams.

Linkime vieni kitiems susiklausymo, ištvermės, vienybės, saugokime vieni kitų sveikatą. Linkime bent trumpam atitrūkti nuo sunkios kasdienybės bei įtampos ir pasidžiaugti kiekviena gražia bundančia diena. Parengė Dalė Lazauskienė. Kartais gedėjimo procesas komplikuojasi ir žmogus nebesugeba pats susitvarkyti su jaučiamu sielvartu — jam būtina specialisto pagalba padedant susivokti savo jausmuose, priimant artimojo savižudybę bei judant pirmyn.

Ypač susirūpinti reikėtų, jei žmogus pradeda kalbėti apie savižudybę arba jo bloga savijauta visiškai nekinta kelis mėnesius iš eilės. Naudoti šaltiniai: 1. Kiekvieno vaiko gyvenime turi būti širdies namai, o tai atsirasti gali tik tada, kai vaikystė buvo saugi, jauki. Ši mintis vedė ieškojimų keliu, pasinėriau į skaitymą ir atradau tokius lobius, kad vis dar negaliu sustoti juos semti.

Ji baigė Vanderbilto, vėliau Oksfordo universitetus, prestižinę Jeilio teisės mokyklą.

Atsakiau sau į gausybę klausimų, o atsakymais dalinuosi su savo vaikais ir su šeimomis, su kuriomis dirbu. Kai šeima skiriasi, vaikui svarbu gauti tėvo leidimą mylėti mamą, o mamos leidimą mylėti tėtį.

Leidimas turi būti subrandintas vaiko tėvų protuose, meilėje savo vaikui.

Jos manymu, išsiskyrę tėvai visomis išgalėmis turi suvaldyti savo liguistą ego, nes jie nebėra kaip tie pasakos katinai, kur mėgsta gyventi, kaip jiems patinka — jie turi vaikų, ir tai tęsis visą gyvenimą, o vaikui su išgyventomis traumomis teks gyventi ir su savo šeima bei vaikais. Kaip gyvenimo vingiuose nesužaloti vaikų moteris ieško atsakymų knygose. Aistės knygų lentynoje galima rasti ir grožinės literatūros.

ALKO TURINYS

Kokios knygos mėgstamiausios? Kiekviena knyga jai yra saviti vartai į pasaulį — kuria kryptimi išėjęs pasuksi, ten ir nueisi.

Santunan 10Muharam1443H

Tai knygos, kurioms reikia pribręsti, kad perkaitytum iki galo. Prancūzų kultūra įtakoja šeimos ritualus ,Klaipėdos universitete studijavau vaikystės pedagogiką su papildoma prancūzų kalba ir Mykolo Romerio universitete tęsiau šių žinių gilinimą, įgijau socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį.

Prancūzų kalba daugiausia kalbėjau, kol studijavau. Man tuo metu patiko Honore de Balzac kūryba. Moteris sau yra pasižadėjusi, kai tik galės nuveš ir savo sūnus į Paryžių. Ji taip pat labai džiaugiasi, kad gyvendama Prancūzijoje susirado draugę, su kuria bendravimas nenutrūksta iki šiol ir galima nepamiršti prancūzų kalbos.

Tai nereiškia, kad reikia lėtai kramtyti, tai reiškia, kad laikas prie bendro stalo yra skirtas bendravimui. Vadinama vakarienės terapija tai laikas, skirtas šeimai, kai visi neskubėdami ruošiasi vakarienei, jau vien pasiruošimas yra bendravimas.

Kai visi susėda prie stalo, prasideda tikrasis draugų ar šeimos gyvenimas, visi kalbasi, ragauja patiekalus. Sekmadienį čia niekas neskuba, net tame, kaip mes, o ir prancūzai vadina, pašėlusiame pasaulyje. Iš to kyla švara — ne tik fizinė, bet ir dvasinė. To reikia išmokti. Prancūzijoje net vaikai to išmokyti. Džiugu, kad ši kultūra ateina ir į Lietuvą — kavinėse jau yra žaidimų vietos vaikams, prie kavinių yra žaidimų aikštelės. Pildo dienoraštį su vaikų norais Aistė atvirauja, kad jos gyvenimo varomoji jėga — vaikai.

Moteris palaiko niekada nebus serga, kad čia kalba eina ne apie begalinius pirkinius ir pramogas. Aistė sako, kad reikia išmokti kurti darną su vaikais, išpildyti jų norus ramiai gyventi, būti mylimais, saugiai jaustis gyvenime, o tai kur kas sunkesnė užduotis suaugusiems, nei nupirkti saldainį ar dviratį.

Pašnekovės manymu, reikia labai nedaug, pavyzdžiui, pildyti norų dienoraštį. Kokie tie norai?

• Pašalinus skydliaukės sąnarių sužeistas
• Skausmas kai lankstant rankas alkūnės sąnario sukelia gydymas
• Efes zaidzia smagu zaidimaturi gerus gynejus kurie pelno taskuso ne tik stumdo kamuoli centrams ir puolejamsto pasekoje uzkuriamas siautulys ir nesvarbu ,kad gali viena kita karta nepsiginti - ne tragedijaveliau atsiimsio stai Barca tiesiog gimdogimdo su skaudziais saremiaisgynyboje siek tiek suvelavo gavo keleta tasku ir puolime nebesugeba uzpultitada gaunasi kaip gaunasibando kazkaip ant lyderio istemptio jeigu neiseinatai tada jau viskas.
• Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba

Matau, kad mano vyresnysis — tai jau protas, o jaunėlis — vis dar emocijos. Irena vaiko teisių apsaugos srityje darbuojasi jau 15 metų. Lietuvių kalbos mokytojos išsilavinimą turinti moteris sako, kad jos akyse užaugo ne viena Utenos miesto ir rajono karta, o savo profesiją ir gyvenimo kelią pasirinkusi iš meilės vaikams.

Buvau vaikų mylima mokytoja ir juos labai mylėjau. Tačiau gimus sūnui, kaimo mokyklą teko palikti ir atėjau dirbti į vieną Utenos gimnaziją.

Moteris pasakoja, mokyklas palikusi ne savo noru — mažėjantis vaikų skaičius ugdymo įstaigose lėmė pedagogų etatų mažinimą, o vėliausiai atėjusi dirbti Irena nenorėjo būti kliūtimi ilgiau dirbantiems kolegoms, todėl iš mokyklų išėjo savo noru.

Kaip tik tuo metu, kai Irena pasitraukė iš mokyklos, buvo paskelbtas konkursas ir darbuotojo ieškojo Utenos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Prisiminus vaikų istorijas, kaupiasi ašaros Patirtį sukaupusi vaiko teisių gynėja žino, kaip su vaikais rasti bendrą kalbą, supranta, koks svarbus jiems ramus, paguodžiantis žodis, gebėjimas išgirsti, išklausyti ir įsiklausyti.

Kitas susijęs turinys

Grįžusi kone iš kiekvienos šeimos, ji sako, verkdavusi, gėdydavosi kolegų, bet su savimi nieko negalėjo padaryti. Ji gerai žinojo, kad negali vadovautis tik jausmais, turi gerai ir teisingai atlikti savo darbą.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė sako, kad yra istorijų, kurias prisiminus ir šiandien akyse kaupiasi ašaros.

Mes su kolega turėjome pervežti vaiką iš laikinų namelių Laikinųjų vaikų globos namų — aut. Visų mūsų nuostabai, vaiko išlydėti atėjo ir biologinė jo motina.

Vaikas pasimetęs, neturi kur dėtis ir su viltimi žiūri — gal mama persigalvos.

O ji — atsinešė gitarą ir nusprendė išleistuves padaryti. To virpančio, prie manęs prigludusio vaiko negaliu pamiršti dar ir šiandien. Moteris sako, tada supratusi, kiek nedaug reikia vaikui — apkabinimo ir šilumos. Dėkingas berniukas vaiko teisių gynėjos nenorėjo paleisti iš glėbio.

Nuorodos kopijavimas

Dirbama su visa šeima Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja įsitikinusi, kad nesvarbu, kokioje šeimoje vaikas auga — kiekvienas vaikas yra su savo jausmais, išgyvenimais, norais, todėl kiekvienas turi būti išklausytas ir išgirstas.

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mūsų Tarnyboje dirbantiems žmonėms svarbiausia — vaikas. Moteris atsimena ir tuos laikus, kai vaikai iš į krizę patekusių šeimų būdavo paimami gerokai dažniau. O dabar dirbame su mamomis, tėvais — visa šeima. Ir vaikui lengviau, ir tėvai sulaukia pagalbos, turi dėti pastangas ir keistis. Gynėja pasakoja, savo darbą kartais prilyginanti medikų darbui. Buvo toks atvejis — nuvažiuojame į šeimą, kur vežime guli naujagimis.

Palaiko niekada nebus serga raudonas ir to vaikučio veidelis lygiai tokios pat spalvos. Kviečiame medikus, prašome, kad vežtų į ligoninę. Vėliau paaiškėjo, kad vaikutis buvo išsekęs ir netekęs skysčių. O kaip būtų buvę, jei nebūtumėme atvykę?

Dirbti įkvepia vaikų padėka I. Atkočienė išbandė įvairiausias veiklas — dirbo specialiste dar tuomet, kai naktimis visiems specialistams tekdavo budėti ir vykti į šeimas, dirbo gynėja. Per tiek metų pašnekovė sako, išmokusi atrasti teigiamų dalykų net ir liūdnose istorijose.

Sunku, kai nuvažiuoji aplankyti vaikų, o jie sako, kad pas globėjus labai gera — yra televizorius, visada yra ką valgyti, jie nesimuša ir negeria, niekada nerėkauja. Tas margytes radau tvartelyje, girdančias arklį.

Ačiū Jums, Mieli kolegos medikai!

Joms buvo kokie metukai. Įsivaizduokite, tie vaikai vaikšto po arkliu, kibirą tampo. Ligos indėlis Mano sfera — teisė bei psichiatrija, šių mokslų santykis.

Perdegimas darbe: kada tai nuovargis, o kada — ženklas keisti darbą? Žinoma, net ir pačiame mėgstamiausiame darbe pasitaiko dienų, kai jaučiamės pervargę, o su darbais paprasčiausiai nespėjame.

Abejose šiose srityse turiu daug patirties ir žinių. Iš pradžių ėmiau domėtis įvairiais asmenybės sutrikimais. Norėjau nagrinėti tokią sritį, kuri nebūtų man per daug artima ir skaudi, o asmenybės sutrikimai kėlė daug filosofinių klausimų — tai be galo įdomi ir kartu labai sudėtinga tema. Bėgant laikui, pradėjau rašyti apie tai, ką esu patyrusi ir savo kailiu.

Pavyzdžiui, apie prievartinį gydymą. Asmeninė trauminė patirtis mane pastūmėjo domėtis šiais klausimais, o mokslinės žinios padėjo tiksliai ir detaliai juos nagrinėti. Viliuosi, jog tai, ką patyriau, padėjo man tapti geresne savo srities žinove. Medicinos įstaigose man teko atlikti skirtingus vaidmenis — buvau pacientė, pacientų advokatė, terapeutė, stebinčioji, atliekanti sociologinius tyrimus… Domiuosi ir tuo, kas nepadėjo man, tačiau gali pagelbėti kitiems, sergantiems psichiniais sutrikimais.

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

Stengiuosi neužsidaryti savo pačios subjektyvių patyrimų lauke. Dalyvauju tyrime, kuriame renkami duomenys apie mano ir kitų žmonių, sergančių ir nesergančių šizofrenija, patirties panašumus bei skirtumus. Bandome išsiaiškinti, kas lemia tai, kad sirgdamas tokia liga gali arba negali aktyviai gyventi — gebėti dirbti, gyventi savarankiškai ir savimi pasirūpinti. Šių tyrimų metu atliekamas psichiatro įvertinimas, neuropsichologinis testavimas, kompiuterinė smegenų stebėsena.

Tikiuosi, kad šie duomenys padės atrasti kažką reikšmingo ir naujo. Taip pat žinau, ką jaučia žmogus, patiriantis psichozės priepuolį, todėl galiu jį aprašyti, naudodama ir tikslius mokslinius paaiškinimus, kartu nepraleisdama svarbių smulkmenų, kurias kitas mokslininkas greičiausiai ignoruotų.

Manau, kad tai padeda žmonėms pasijusti labiau suprastiems arba patiems geriau suprasti, kas su jais vyksta. Paneigti mitus Yra labai daug mitų apie šizofreniją.

Labiausiai norėčiau, kad visuomenė suvoktų, jog sergantieji yra tokie pat žmonės, kaip ir kiti. Mes trokštame tų pačių pamatinių dalykų — mylėti, dirbti, realizuoti save.

Naujausios pastabos

Dažnai sakoma, kad sergantiems šizofrenija tai nepasiekiama. Bet, kaip sakiau, tai tik mitai. Specialistai neturėtų liepti savo pacientams drastiškai mažinti savo lūkesčių bei svajonių. Taikant reikalingą gydymą, gaunant visavertę pagalbą bei išnaudojant kitas galimybes visi gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Labai paplitęs mitas, kad sergantieji šizofrenija yra pavojingesni nei kiti visuomenės nariai. Tiesą sakant, asmenys, piktnaudžiaujantys psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, statistiškai dažniau linkę smurtauti ar elgtis agresyviai nei tie, kurie turi psichinių sutrikimų.

Būtina užkirsti kelią psichinių ligonių kriminalizavimui. Šios prieš tai var­gi­no mer­gi­ną, nes kas­die­nės in­su­li­no in­jek­ci­jos 5—6 kar­tus per die­ną ne­be­gel­bė­da­vo. Ga­li­moms kom­pli­ka­ci­joms su­stab­dy­ti me­di­kai ma­tė vie­nin­te­lę iš­ei­tį — in­su­li­no pom­pą.

Nuo kū­di­kys­tės tu­rin­ti re­gė­ji­mo ne­ga­lią, at­lai­kiu­si pen­kias akių ope­ra­ci­jas ir ka­muo­ja­ma cuk­ri­nio dia­be­to mer­gi­na kiek be­ga­lė­da­ma ka­bi­na­si į gy­ve­ni­mą — bai­gė so­cia­li­nio dar­buo­to­jo stu­di­jas, dir­ba Juo­zo Gru­šo me­mo­ria­li­nia­me mu­zie­ju­je. Že­ne­vo­je Švei­ca­ri­jo­je Tarp­tau­ti­nio pa­cien­tų or­ga­ni­za­ci­jų al­jan­so se­mi­na­re ap­tar­ti vi­suo­me­nės svei­ka­tos ir in­te­lek­to klau­si­mai.

Bra­tis­la­vo­je, Slo­va­ki­jos dia­be­to aso­cia­ci­jos fes­ti­va­ly­je, skir­ta­me Pa­sau­li­nei dia­be­to die­nai pa­žy­mė­ti, V. Pasaulinės diabeto dienos minėjime LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė V. Blinkevičiūtė, LDA prezidentė V. Augustinienė su dainininkais ir šokėjais » Lap­kri­čio 14 — Pa­sau­li­nė dia­be­to die­na.

Kal­bė­jo LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Rim­vy­das Tur­čins­kas.

Tą pa­čią die­ną LDA pre­zi­den­tė ir prof. Vil­niaus mies­to ir ra­jo­no dia­be­to są­jun­gos ren­gi­ny­je da­ly­va­vo LR so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rė Vi­li­ja Blin­ke­vi­čiū­tė. Pla­čiau apie ren­gi­nius Lie­tu­vo­je skai­ty­ki­te 18—22 p. Far­ma­ci­jos de­par­ta­men­te prie LR SAM vy­ku­sia­me pa­si­ta­ri­me dėl in­su­li­no pom­pų kei­čia­mų da­lių kom­pen­sa­vi­mo vai­kams ir nėš­čio­sioms bei in­su­li­nų gru­pa­vi­mo da­ly­va­vo LDA pre­zi­den­tė.

KMU En­dok­ri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­te bu­vo pri­sta­ty­tos nau­jos kny­gos — A. Nor­kaus, D. Ba­liu­ta­vi­čie­nės, E. Da­ny­tės, R. La­šo, D. La­šie­nės, A. Nor­kaus, R. Da­ly­va­vo LDA va­do­vė. LR Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dy­je ap­tar­tas m. Dėl in­su­li­nų kom­pen­sa­vi­mo LDA po­zi­ci­ją pri­sta­tė V. Au­gus­ti­nie­nė ir U. Da­ly­va­vo V.

Pa­grin­di­nis rė­mė­jas — Ne­įga­lių­jų rei­ka­lų de­par­ta­men­tas prie So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos. LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ko­le­gi­jos po­sė­dy­je da­ly­va­vo jos na­rė V.