Siekiant įvertinti šiuos pokyčius brėžiamos 2 linijos, viena yra delninio stipinkaulio krašto tęsinys, kita — galvinio riešakaulio centrinė rotacijos ašis, normos atveju šios linijos turėtų būti beveik lygiagrečios. Standartinėje tiesinėje rentgenogramoje stipinkaulio aukštis matuojamas tarp 2 statmenų stipinkaulio ašiai linijų, kurių viena brėžiama per stipinkaulio ylinės ataugos viršūnę, o kita — per centrinį atskaitos tašką, paprastai aukštis būna 11—12 mm. Specialistas ragina pacientus, kurie prieš savaitę atšalus patyrė traumas, artimiausiu metu dar kartą pasirodyti specialistams, antraip - laukia sunkiai pataisomos, gyvenimo kokybę bloginančios pasekmės. Vertinant radiologinius žymenis tiesinėje rentgenogramoje dėl stipinkaulio anatominių ypatumų rekomenduojama naudotis centriniu atskaitos tašku angl. Search for: Stipinkaulio distalinio galo lūžiai Stipinkaulis ir alkūnkaulis- tai abu rankos dilbio kaulai, kurie susijungdami su riešo kaulais sudaro riešo sąnarį.

Stipinkaulio distalinio galo lūžių gydymas Kęstutis Braziulis 1, prof. Jis sudaro apie 3 proc. Lietuvoje, Sveidros duomenimis, m. Vyrų traumų skaičiaus nei didėjimo, nei mažėjimo tendencijos nėra. Moterų traumų nuo 50—55 m.

Šunų klubo/alkūnės sąnarių displazijos ekspertizės veisimui Vilniuje

Vyresnių moterų SDGL patogenezės pagrindas gali būti osteoporozė, todėl, laiku atkreipus dėmesį į šį veiksnį, tikėtina, galima sumažinti moterų traumų dažnumą [1, 2]. Dvi pagrindinės grupės pacientų, kuriems įvyksta SDGL, yra šios: didelės energijos traumos daugiausia jaunesniems vyrams nuo 5 iki 24 m.

Ką reikia žinoti norint maksimaliai sumažinti riziką, jei Jūsų augintiniui bus diagnozuota sunki šio susirgimo forma?

Dažniausias traumos mechanizmas — pasirėmimas delnu ištiesta ranka per alkūnę griūnant. Lūžio vieta distaliniame stipinkaulio gale, sąnario pažeidimas, skeveldrų buvimas ir minkštųjų audinių pažeidimas tiesiogiai priklauso nuo riešo padėties, kaulų būklės traumos metu bei traumos pobūdžio [8]. Klasifikacija SDGL yra dažna patologija, todėl klasifikacijų yra daug.

Evdokimenko Pavelas Valerievichas apie hipertenziją,

Tipiniai lūžiai yra pavadinti atskirų žmonių, pirmųjų aprašiusių juos, pavardėmis. Tai Colles, Smith, Barton, Chauffeur ir kt.

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus gydytojas ortopedas traumatologas Simonas Sereika pacientams, patyrusiems riešo lūžį, primena, kad lūžusio kaulo atitaisymu ir rankos mobilizacija gydymas nesibaigia.

Dažniausiai pasaulyje naudojama A. Muller klasifikacija. Joje išskiriami A, B, C tipai 1 pav. Naudojantis šia klasifikacija galima gan tiksliai aprašyti esamą lūžį. Kiekvienas tipas dar skiriamas į grupes ir pogrupius, iš viso į 27 skirtingus lūžio tipus.

Brūnaus alkūnės reabilitacija

Dabar vis populiarėja Robert Medoff pasiūlyta atskira klasifikacija sąnariniams stipinkaulio distalinio galo lūžiams. Joje išskiriami penki pagrindiniai fragmentai: stipinkaulio ylinė atauga, nugarinis sąnarinis, vidurinis sąnarinis, alkūninis, ir delninis sąnariniai fragmentai. Ši klasifikacija yra orientuota į chirurginio gydymo metodą, kai specifiniai fragmentai fiksuojami atskirais tam pritaikytais implantais [11].

Diagnostika Literatūroje nėra visuotinai priimto sutarimo, kokia stipinkaulio distalinio galo padėtis rentgenogramose rodo būsiant gerą baigtį po lūžio. Idealią stipinkaulio distalinio galo padėtį po traumos operacijos metu ne visais atvejais galima atstatyti, ir netgi yra duomenų, kad geras funkcinis rezultatas galimas ir neatkūrus lūžiai alkūnės sąnario gydymo taisyklingos stipinkaulio distalinės dalies padėties. Vertinant stipinkaulio distalinio galo padėtį yra matuojami tam tikri radiologiniai parametrai: stipinkaulio aukštis, alkūnkaulio nuokrypis, nugarinis, delninis nuokrypiai, riešo padėties taisyklingumas, sąnarinio paviršiaus nelygumai, defektai.

Alkūnės išnirimas - alkūnės sąnario išnirimas Video: mario more comfortable CRugpjūtis Video: mario more comfortable CRugpjūtis Alkūnės išnirimas Alkūnės išnirimas yra alkūnės sąnario išnirimas išnirimas tarp žastikaulio ir dviejų dilbio kaulų, stipino ir alkūnkaulio.

Rutiniškai atliekamos tiesinė ir šoninė distalinio stipinkaulio galo rentgenogramos. Standartinė tiesinė rentgenograma atliekama žastui esant per peties sąnarį atitrauktą 90 laipsnių kampu, sulenkus per alkūnę 90 laipsnių kampu dilbis ir riešas neutralioje padėtyje.

Standartinė šoninė rentgenograma atliekama žastui esant pritrauktam, sulenkus per alkūnę 90 laipsnių kampu ir plaštakai esant toje pačioje plokštumoje kaip ir žastas. Standartinėje šoninėje rentgenogramoje žirnio kaulas paprastai būna prieš distalinę laivelio dalį.

Vertinant radiologinius žymenis tiesinėje rentgenogramoje dėl stipinkaulio anatominių ypatumų rekomenduojama naudotis centriniu atskaitos tašku angl.

Šis taškas yra centras linijos, jungiančios distalinio stipinkaulio sąnario su alkūnkaulio sąnarinio paviršiaus, labiausiai nutolusius delninį ir nugarinį kraštus. Standartinėje tiesinėje rentgenogramoje stipinkaulio aukštis matuojamas tarp 2 statmenų stipinkaulio ašiai linijų, kurių viena brėžiama per stipinkaulio ylinės ataugos viršūnę, o kita — per centrinį atskaitos tašką, paprastai aukštis būna 11—12 mm.

Evdokimenko Pavelas Valerievichas apie hipertenziją - Naktinės hipertenzijos diagnozė

Kitas svarbus parametras 2 pav. Šis matmuo atspindi stipinkaulio ilgį ir jo įtaką distaliniam stipinkaulio alkūnkaulio sąnariui.

• Stipinkaulio distalinio galo lūžiai | cs24.lt
• Alkūnių lūžiai vaikams

Norint įvertinti šį rodiklį, matuojamas atstumas lūžiai alkūnės sąnario gydymo 2 statmenų stipinkaulio ašiai linijų, kurių viena išvedama per centrinį atskaitos tašką, kita — per labiausiai nutolusį alkūnkaulio galvos kraštą.

Paprastai šis dydis esti neigiamas apie -2neigiama reikšmė rodo, kad stipinkaulio sąnarinis paviršius yra distaliau alkūnkaulio sąnarinio paviršiaus, o jei ji teigiama — distaliau stipinkaulio sąnarinio paviršiaus.

Stipinkaulio distalinio galo stipininis nuokrypis — tai kampas, kuris matuojamas išvedus statmeną liniją stipinkaulio ašiai per centrinį atskaitos tašką ir liniją, kuri eina per stipinkaulio ylinės ataugos viršūnę ir centrinį atskaitos tašką, normos atveju šis dydis yra 22—23 laipsniai. Standartinėje šoninėje rentgenogramoje matuojamas stipinkaulio distalinio galo delninis 3 pav.

Vaikų alkūnės lūžiai

Normos atveju delninis nuokrypis būna nuo 0 iki 28 laipsnių, vidutiniškai 10 laipsnių. Esant 10 ir daugiau laipsnių nugariniam nuokrypiui, indikuojama repozicija, didesnis nei 10 laipsnių delninis nuokrypis paprastai rodo nestabilų stipinkaulio distalinio galo lūžį, kuris turėtų būti stabilizuotas [14].

Lateralinis epikondilitas arba tenisininko alkūnė

Išliekantis nugarinis ar delninis poslinkis sukelia vidurinio riešo sąnario nestabilumą bei gali sąlygoti riešo nėra tepimo sąnarių gydymo ar tiesimo amplitudės sumažėjimą ir taip turėti neigiamos įtakos plaštakos funkcijai [15]. Kitas svarbus šoninėje rentgenogramoje vertinamas parametras 4 pav.

Stipinkaulio distalinio galo lūžių gydymas | cs24.lt

Didesni matmenys paprastai rodo, kad pažeistas sąnarinio paviršiaus vientisumas, ir mėnulio duobė padalyta į mažiausiai dvi dalis, nes stipinkaulio distalinė dalis turi fiziologinį nuokrypį, šis parametras rekomenduojamas matuoti šoninėje rentgenogramoje, atliktoje 10 laipsnių pakėlus dilbį nuo horizontalios plokštumos.

Šoninėje rentgenogramoje būtina vertinti ir riešo padėtį, esant delniniam stipinkaulio distalinio galo pakrypimui, galvinio riešakaulio proksimalinė dalis migruoja į delno pusę, o esant nugariniam stipinkaulio distalinio galo poslinkiui — į nugarinę pusę.

Siekiant įvertinti šiuos pokyčius brėžiamos 2 linijos, viena yra delninio stipinkaulio krašto tęsinys, kita — galvinio riešakaulio centrinė rotacijos ašis, normos atveju šios linijos turėtų būti beveik lygiagrečios.

Sąnario lūžio atveju vertinamas kampas 5 pav. Esant įmuštiniam sąnario sužalojimui, kai delninis ir nugarinis sąnariniai paviršiai yra atskirti, delninis sąnario paviršius gali rotuoti į nugarinę pusę ir taip sąlygoti sunkią sąnario deformaciją.

Tokių lūžių atveju atliekant uždarą repoziciją galima atstatyti delninį pakrypimą, stipinkaulio aukštį, tačiau šio kampo pokytis išliks [16].