Lietuvos socialdemokratų partijos diena Kaišiadorių rajone. Vieną kartą jų pasakos buvo panašios į dideliausią meilės romaną, kitą kartą į įdomią apysaką, trečią kartą į paprastą pasaką, ketvirtą į ramiausią idilę, penktą į anekdotą, o šeštą — nei žinau, kaip pavadinti tokią kalbos formą, kuomet giriamasi apie savo vaikus arba pasakojama paskutinė kūmučių paskala. Jam buvo vos 26 metai. Dalyvavo autorė.

Mūsų draugai

Tai buvo pirmasis tokios aukštos kvalifikacijos specialistas Lietuvoje. Deja, m. Jam buvo vos 26 metai. Jis palaidotas Senosiose Kauno kapinėse, perlaidotas į Panemunės kapines. Mauzoliejus Atlanto nugalėtojams Netenka abejoti, kad lietuvių tautos didvyriai buvo ir tebelieka transatlantiniai lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas.

Jie skrydžiu per Atlantą metais išgarsino ne vien savo, bet ir visos Lietuvos vardą. Per laidotuves Kauno arkikatedros bazilikoje jų palaikai buvo apkrauti vainikais ir gėlėmis. Karstai su žuvusiųjų kūnais per visą senamiestį, Laisvės alėją, Vytauto prospektą, lydint dešimtims tūkstančių žmonių, žymiems šalies visuomenės veikėjams, buvo nugabenti į nūnai vadinamas Senąsias kapines ir padėti koplyčioje.

Kūnus buvo nutarta balzamuoti, todėl jie buvo perkelti į Kauno medicinos universiteto koplyčią. Kapinėse Dariui ir Girėnui buvo pastatytas mauzoliejus, nustatytos jų lankymo valandos. Karstuose, virš žuvusiųjų veidų, įrengti langeliai. Mauzoliejaus projektą parengė architektas V. Atlanto aukso dulkės gydymas poros metų buvo pastebėta, kad drėgmė paveikė balzamuotųjų kūnus.

Todėl m. Bet per vokiečių okupaciją, frontui rytuose artėjant prie Lietuvos, lakūnas T. Zauka organizavo talką lakūnų kūnams paslėpti. Drauge su farmacijos katedros vedėju profesoriumi B. Šauliu, pagalbon pasikvietė patikimus darbuotojus: Riaubą, Beržinską ir Štriupkų. Jie karstus su palaikais paslapčia užmūrijo Medicinos rūmų rūsio nišoje.

Tačiau per m. Skulptoriaus V. Mačiuikos dėka m. Ekspertai nustatė, kad kūnams potvynio vanduo labai pakenkė, todėl nutarta juos palaidoti į žemę. Paskutinės lakūnų laidotuvės įvyko m. Nors apie laidotuves viešai buvo beveik neskelbta, tačiau karstus su lakūnų kūnais didelė minia palydėjo į Aukštųjų Šančių karių kapines, kur jie ilsisi ir dabar. Senosiose Kauno kapinėse buvęs mauzoliejus kurį laiką stovėjo tuščias ir neprižiūrimas.

Lietuviai gintarą nuo seno naudoja smilkalams. Iki pat XIX a, pabaigos, receptuose ir alchemikų užrašuose sutinkami terminai "Oleum succini" gintaro aliejusBalsamum succini" gintaro balzamasExtractum succini gintaro ekstraktas. Lomonosovas pirmasis moksliškai įrodė augalinę gintaro kilmę. Nepaisant pirmųjų mokslinių organinių gintaro kilmės įrodymų, buvo ir tokių, kurie teigė, kad gintaras susidarė iš bičių medaus, kuris su medžiais pateko į dirvą ir veikiamas sieros rūgšties sukietėjo Ž.

Biufonas, m. Žirtaneris m. Gintaro niekaip nepavadinsi gyvu organizmu, tačiau savo sudėtimi jis pilnai atitinka gyvo organizmo sudėtį. Jo cheminė formulė C10H16O. Svarbu, kad būtent Baltijos gintare rasta, aukso ir natrio ir nerasta sunkiųjų metalų, kurių sudėtis gintare, randamam kituose pasaulio kampeliuose, neleidžia naudoti šio gintaro medicininiais ir kosmetiniais tikslais.

Švedų chemikas J. Berzelius nustatė, kad gintaras susideda iš lakiųjų aromatinių aliejų, dviejų rūšių tirpstančios dervos, gintaro rūgšties ir 90 proc. Baltijos gintare randamas didžiausias gintaro rūgšties kiekis - nuo 3 iki 8 proc.

Žymaus prieškario Vilniaus krašto advokato ir žurnalisto Antano Juknevičiaus prisiminimai - Voruta

Permatomam gintare jos randama nuo 3. Iškastas grynas gintaras gali gyvuoti iki metų, tačiau vėliau jis suyra. Gintaras turi daugiau nei 30 pavadinimų, dažnai kiekvienas jų atspindi kokią nors gintaro ypatybę ar sąvybę.

Persų kalboje gintaras - "kachruba" pritraukiantis šiaudąsenovės germanų "glios" apibūdina gintaro spindesį ir skaidrumą, vokiečių kaboje "bernstein" degantis akmuodėl jo sąvybės degti ugnyje, vengrų "gyanta" dabartinėje vengrų kalboje reiškia "pušų sakai".

Mokslo ir technologijų pasaulis :: cs24.lt

Angliškas "amber" siejamas su arabišku žodžiu "ambra" - kašalotų žarnyno išskiriama medžiaga, dažniausiai randama pakrantėse ir naudojama parfumerijoje - gintarą taip pat išplauna jūros bangos ir nuo seno jis buvo naudojamas kaip smilkalas. Lietuvių pavadinimas "gintaras" kilęs nuo žodžio ginti, apsaugoti nuo ligų ir blogos akies. Nuo seno iš gintaro buvo gaminami apsauginiai amuletai, ginantys nuo ligų ir nelaimių.

Graikiškas gintaro vardas "electron", nusako pačią jo esmę, prigimtinį kodą. Pasaulyje žinoma virš gintaro rūšių ir kasmet vis atrandama naujų. Išskyrus Antarktidą, gintaro šiuo metu randama visuose žemynuose. Tačiau tik retas gintaras, kuris buvo atrastas pastaruoju metu, turi ekonominę svarbą.

Kreidos periode susiformavusio gintaro Libano, Jordanijos, Ispanijos, Birmos tyrimai, davė netikėtų rezultatų, susijusių su evoliucija.

Tai įrodo, kad vabzdžių evoliucija prasidėjo daug anksčiau nei buvo manyta anksčiau. Vertingiausiu laikomas Baltijos gintaras susidaręs iš Araucariaceae šeimai priklausiusių pušų rūšies Pinus succinifera. Todros upės tarpeklis, dar vadinamas Maroko Didžiuoju kanjonu, vienas iš 12 įspūdingiausių pasaulio kanjonų. Skoura oazė — didžiulis palmių miško labirintas, garsus savo molio tvirtovėmis kasbomis.

Rausvasis Marakešas dėl savo ypatingo grožio V. Garsioji Marakešo aikštė Džema el Fna — neregėtai romantiška, amžinai šurmuliuojanti vieta, kur kasdien vyksta gyvas, nesurežisuotas spektaklis. Kasablanka — didžiausias ir kosmopolitiškiausias Maroko miestas, žavintis maurų ir art deco architektūros simbioze.

Hasano II mečetė Kasablankoje — vienas gražiausių religinių pastatų pasaulyje. Gurmaniškieji kelionės prieskoniai: nakvynė riade, berberų palapinėje dykumoje, atpalaiduojantis hamamas, rytietiško turgaus vilionės, saldieji vaisiai ir aromatingas kaljano dūmas Dabar svajonių karavanas juda tolimo Juodojo žemyno link.

Čia patekti geriausia dviem būdais — arba skristi stebuklingu kilimu, arba keliauti su GRŪDA, o dailiai nuaustą kilimą ir riestasnapius Aladino batus įsigyti kelionės metu. Mes padėsime jums praverti stulbinamais įspūdžiais paauksuotus vartus į ryškią, įvairią, besikeičiančią Afriką. Ji prasideda ties Maroko karalyste, kurią nuo Europos skiria tik Gibraltaro sąsiauris.

Permainingi šio Šiaurės Afrikos lopinėlio peizažai — tai pasažas, kuriame iki šiol prasilenkia čiabuvių atlanto aukso dulkės gydymas ir užkariautojų arabų kultūros bei kolonijinė praeitis. Jį skalauja Atlanto vandenynas, paliečia Viduržemio jūros bangos, o dengia Atlaso ir Rifo kalnai.

Pietuose rausvų lygumų proza pereina į saulės auksinamos Sacharos poeziją.

Naujausi straipsniai

Ten su savo neišskiriamais palydovais — kupranugariais per amžius klajoja beduinai. Tačiau viskam, ką išvysite jūs, vieno filmo nepakaktų.

Keliaudami rasite atsakymus į daugybę keistų, jaudinančių ar visiškai paprastų klausimų. Juose naudoja asmeninio įspūdžio įtaigą, taip sudomindamas skaitytoją. Reportažuose M. Šalčius supažindina ne tik su to krašto įžymybėmis, bet ir su papročiais, religinėmis apeigomis, pabrėžiama politinė situacija.

Žurnalistas jautė, kad lietuviui viskas įdomu iš egzotiškos šalies, tad stengėsi nieko nepraleisti. Rasdamas vietos charakterio bruožams, ydoms, prietarams ir tarpusavio santykiams nupasakoti, autorius reportažą paverčia gyvu bei įdomiu pasakojimu, kurį galima vakarais pasakoti tarsi pasaką gausim namiškių būriui. Šalčius retai ir išimtinai naudoja interviu žanrą. Gal dėl vietos stokos, gal bijant būti netiksliam jis linkęs pokalbius perpasakoti. Tačiau labiausiai intriguojančiuose rašiniuose, pavyzdžiui, reportaže iš Kairo haremo, jis rašo dialogus.

Žurnalistas jautė, kad tokiais atvejais skaitytojui knieti jam egzotišką informaciją sužinoti iš pirmų lūpų. Kas mums Matas Šalčius, žvelgiant į jo žygius iš istorinės perspektyvos? Didis žmogus, paskyręs save Lietuvai, jos švietimui, jos garbei.

Juk jis siekė dviejų dalykų- kuo daugiau apie pasaulį papasakoti, paliudyti savo tautiečiams Lietuvoje ir svetur nunešti žinių apie Lietuvą. Brazilijoje, San Paule. Šalčius suvokė žodžio galią ir suprato, kad minties užrašymas yra nelengvas darbas. Į Pietų Ameriką jis vyko skatinamas ne vien žingeidumo pamatyti kitą žemyną, tačiau pasiryžęs ir kruopščiam darbui. Ankstesnių kelionių po Europa metu, matydamas įvykius Vokietijoje ir nujausdamas artėjantį karo pavojų, jis skuba į Pietų Ameriką telkti lietuvius vardan išlikimo.

Sustoti lietuvių kolonijose ir jose pakviesti į vienybę ir bendrą darbą, akivaizdoj baisaus pavojaus mūsų tėvų žemėj, gręsiančiam nušluoti visą mūsų giminę nuo žemės veido.

Kita vertus, jis buvo numatęs ir priverstinės emigracijos variantą, todėl intensyviai ieškojo tinkamiausių sąlygų šiame žemyne atvykusiems tėvynainiams. Kaip politikos apžvalgininkas ir strategas, jis mažų tautų išlikimą matė taip pat vienybėje, dėl to m. Laiške į Lietuvą M. Reikėtų pagreitinti jos kūrimas. Gal tai ji turėtų viso šio darbo imtis? Aš labai laukiu Jūsų instrukcijų ir atsakų į pirmesniuose laiškuose pakeltus klausimus.

Iš čia manau vykti į Braziliją, Paragvajų ir Urugvajų — su tomis šalimis arčiau susipažinti. Man čia pavyko surasti latvių ir estų, kurie sutinka mus besąlyginai palaikyti visuose reikalavimuose.

Jie sutinka varyti darbą mūsų interesų požiūriu. Apie tuos asmenis galima būti ir šiokios ir tokios nuomonės, atlanto aukso dulkės gydymas mintis ir darbas labai svarbu palaikytini.

Su ukrainiečiais ir kitais mūsų kaimynais turiu užmezgęs gerų santykių mūsų naudai. Pietų Amerikos žemė gali būti sritis, kurioje galėtų būti užmegztas ir išaugintas labai svarbus darbas mūsų Lietuvos ateičiai. Galbūt šių šalių sąjunga išvien būtų pasipriešinusi sovietinei okupacijai ir mūsų istorija būtų pasisukusi kita linkme, tačiau Mato Šalčiaus vizijai nebuvo lemta išsipildyti.

Nuovargis bei kitos ištikusios negandos pakirto lietuvių nuodėmė skausmas vienytojo, žurnalisto ir rašytojo sveikatą.

Linkiu ir Jums visoms daugiau dirbti, labiau mylėti darbą ir juo tikėti ir Jums turės būti geriau. Vėl mane nupučia vėjas, kaip kadaise sirgau. Matyt pasikartojo tos ligos.

Aš jei grįšiu, tai tik jau arba surištas arba karste. Deja jį sutiko pavyzdinga Pietų Amerikos lietuvių organizacinė netvarka: nežmoniškos visų ambicijos, nesiskaitymas su bendraisiais lietuvių tautos reikalais, plūdimai ir skundai svetimiesiems. Bandė M. Pasipylė prieš M. Pirmasis laikraščio numeris pasirodė m.

1. Ką daryti jei skauda alkūnės sąnarių liaudies gynimo
2. Vaistų vartojimas Aukso ir jo kompleksų medicininė paskirtis siekia ilgus metus.
3. Lietuviškas auksas - BalticBuy - Gintaro Papuošalai, Suvenyrai, Verslo dovanos
4. Carmolio gelis sąnariams
5. Sidabrinis pakabukas

Buenos Airėse. Nekartosiu aš čia smulkiai šio nelaimingo laikraščio istorijos, — ji jums žinoma. Iškelsiu čia tik kai kuriuos esmingus jo reikalų duomenis. Matas Šalčius Argentinoje Išleisdamas šį laikraštį, tikėjausi ramiu ir tolerantingu tonu, nesiduodamas į jokius kraštutinumus, patraukti daugumą skaitančios visuomenės ir padaryti jį visų lietuvių išeivių lietuvišku organu. Po metų paaiškėjo, kad prenumeratorių skaičius ne tiek auga, kiek tikėjausi. Pajamos laikraščio leidimui buvo Atstovybės nutrauktos 4 mėnesiams ir gautas Jūsų laiškas, kad nustojat visai remti.

Man jau vaidenosi laikraščio sustabdymas ir savo vardo sugadinimas skaitytojuose — žodžiui, visai negarbingas mano užsimojimų finalas. Bet aš ryžausi laikraštį žūt būt atlaikyti.

Įdėjau į jį paskutinius savo atsivežtus skatikus, rašiau vietos laikraščiams ir ką gaudamas dėjau į laikraštį, skolinausi, taupiau iš paskutiniųjų, dirbau po aštuoniolika — dvidešimt valandų parai, nevalgydamas, nemiegodamas, kol apsirgau, pirmu artu liepos ir rugpjūčio mėnesiais metais. Kiekviename numeryje M. Viename iš laiškų namiškiams Štai dar vienas laiškas rašytas Savo Tėvynei galima gera daryti ir užsienyje gyvenant ir gal kartais dar daugiau!

Remiantis citatomis iš Mato Šalčiaus laiškų bei paskaitų rankraščio, galime daryti prielaidą, kad jis matydamas Lietuvoje sunkiai vykstančias demokratines permainas, progresyvius procesus, žmonių miesčioniškumą ir gobšumą, svajojo įgyvendinti kosmopolitiškai utopinį lietuvių integravimą į pasaulio bendruomenę planą, panaudojant darnios išeivijos pastangas o taip pat tų šalių turtinius išteklius, stiprinant Lietuvos valstybingumą.

Litas jam Dievas, litas — Tėvynės meilė, pasišventimas, litas — pradžia ir pabaiga. Tėšk jam į veidą trąša ir duok jam litą ir bus viskas gerai! Poška savo atsiminimuose apie M. Negalėjimas taikytis su blogybėmis Lietuvoje nebuvo pagrindinis akstinas jam išvykti į Pietų Ameriką vienyti išeiviją, tačiau jo norą toliau keliauti po pasaulį, plečiant akiratį ir keliant tautiečių savimonę, mano nuomone, tikrai pagreitino.

Bekeliaujant Amazonės upės intaku Mamore 05 27 maliarija nusinešė Anapilin daug atlanto aukso dulkės gydymas M. Šalčiaus svajonių.

Pirmoji ir plačioji M. Šalčiaus pažintis su pasauliu įvyko priverstinės kelionės metu į Ameriką metais. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui jis buvo mobilizuotas caro kariuomenėn, tačiau didelio noro kariauti neturėjo. Sunku įsivaizduoti laisvos sielos klajūną ir aprengtą karine uniforma bei atliekantį muštro pratimus. Kaip tik dėl karinės aprangos trūkumo M.

Šalčiaus knygų parodo tam tikrą autoriaus kelio atkarpą. Paskaitoje apie savo keliones M. Kiekvienos 40 — ties mano atlankytų tautų domėjausi žmonėmis, kalba, kultūra, mokslu ir politika.

Pensininkų klubo surengta Trijų Karalių šventė Miesto salėje. Moters sveikatos centro iškilmingas atidarymas Kaišiadoryse Gedimino g.

Taip pat man rūpėjo ir sportas. Aš norėjau apvažiuoti aplink pasaulį motociklu ir tuo atžvilgiu pasiekti pirmutinio rekordo Lietuvoje. Tačiau per vis labiau mane į šią kelionę traukė tolimi, nepažįstami kraštai, sudarę kitų tautų tarpe daug pasaulinių keliautojų, atradusių naujų žemės plotų, geriau juos išaiškinusių saviems kraštams ir atradusių juose naujų gėrybių žmonijai. Esu šalininkas to, kad kiekvienam žmogui pirmiausia yra privalu pažinti savas kraštas.

Ypač tatai yra privalu inteligentui, tačiau šiandien nieku būdu negalima tautoms pasitenkinti vien savo krašto pažinimu, užsidarymu vien nuosavame kieme ir merkimu akių į tai, kas darosi kitur. Tautų ir šalių gyvenimas šiandien šalia žmogaus valios, ar jis to nori ar nenori, yra labai surištas.

Mes turime keletą gyvybinių interesų, kurie verčia mus vis labiau ir plačiau bendradarbiauti su išoriniu pasauliu. Motociklas buvo gerokai apkrautas manta, tačiau retas praeivis būtų patikėjęs, kad juo norima aplankyti visą Europą, Afriką ir Aziją, o apkeliavus grįžti į Kauną.

Jums taip pat patiks!

Prasidėjusios odisėjos po pasaulį, bandant susipažinti bei perteikti Lietuvos skaitytojui kuo įvairesnes kultūras, baigėsi sulig paskutine gyvenimo diena Bolivijoje. Sugrįžęs iš kelionių, namie ilgai neužsibuvęs ir vėl vykęs į kitą kelionę. Neretai iš keleto tolimesnės kelionės maršrutų Matas Šalčius renkasi patį sunkiausią ir pavojingiausią, bet kartu ir įdomiausią, leidžiantį kuo daugiau patirti.