Gydymas ir vakcinacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Pacientui suleidžiami skiepai Sergantiems gripu patariama ilsėtis, gerti daug skysčių, vengti alkoholio ir tabako , jeigu reikia, vartoti paracetamolį norint sumažinti karštį ir raumenų skausmus. Liga yra viena seniausių pasaulyje, kuria serga ir gyvūnai, ir žmonės.
Dažniausiai pasitaikančios alergologinės ligos
H10N7 H7N9 B tipo gripo virusas būdingas beveik išskirtinai žmonėms ir yra mažiau paplitęs nei A tipo. Vieninteliai žinomi ligos nuo kiaulių sąnarių sergantys gyvūnai yra ruoniai ir šeškai. B tipo gripo virusas mutuoja kartus lėčiau nei A tipo ir todėl yra mažai genetiškai įvairus — turi tik vieną serotipą.
Mūsų sąnariai (Flexofytol) cs24.lt
Dėl to ir imunitetas jam įgyjamas ankstyvame amžiuje, tačiau B tipo virusas mutuoja pakankamai greitai, kad nesusidarytų imunitetas ilgesniam laikui. Sąlyginai lėta mutacija ir mažai viruso šeimininkų rūšių užtikrina, kad B tipo gripo virusas nesukels pandemijų. C tipo gripo virusu gali sirgti žmonės, šunys ir kiaulės. C tipo virusas kartais sukelia sunkesnes formas ir vietines epidemijastačiau yra dar retesnis nei B tipo, o vaikams pasireiškia švelnia forma.
Viruso sandara[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Gripo virusai A, B ir C yra labai panašūs savo struktūra. Jie būna sferinės arba pailgos formos, skersmuo nuo 80 iki nm. Dažniausiai viruso genomą sudaro ne viena, o kelios RNR dalys, kurių kiekviena turi vieną ar du genuskoduojančius atitinkamus baltymus. Hemagliutininas ir neuraminidazė yra antivirusinių vaistų taikiniai, taip pat jie yra antigenaiprieš kuriuos sintetinami antikūnai.
Kadangi gripo virusas neturi RNR korektūros fermentųnepakitusio genomo išsaugojimas priklauso nuo RNR polimerazės, kopijuojančios viruso genomą, o ji padaro klaidą maždaug kartą kas 10 nukleotidų toks yra apytikslis gripo viruso RNR ilgis. Taigi, dauguma naujų virusų yra mutantai, tai sukelia genų dreifąkuris palaipsniui keičia ir išorinius antigenus.
RNR pasidalinimas į aštuonis fragmentus ligos nuo kiaulių sąnarių virusams rekombinuoti RNR, jei ląstelę vienu metu puola du virusai. Žaibiški viruso genomo pasikeitimai susikombinuojant kelių sukėlėjų genomams sukelia antigenų pasikeitimą.
Tai leidžia infekuoti naujas rūšis ir išvengti susiformavusio kitokiems antigenams imuninio atsako. Tai yra svarbi pandemijų kilimo priežastis. Viruso replikacija. Jos etapai aprašyti tekste Virusas gali daugintis tik gyvose ląstelėse. Tai vyksta kaip daugiapakopis procesas, kurio stadijos yra tokios: Virusas naudodamasis hemagliutinu prijungia prie sialo rūgšties cukrų, esančių ant epitelinio audiniodažniausiai nosies, gerklės ir plaučių.
Kai proteazė suskaido hemagliutiną, ląstelė įsileidžia virusą endocitozės būdu. Rūgštinė terpė endosomoje pernešanti medžiagas virškinimui į lizosomas skatina hemagliutino baltymus sujungti viruso apvalkalą su endosomos membrana.
Viruso RNR gali būti transportuojama į citoplazmą.
H10N7 H7N9 B tipo gripo virusas būdingas beveik išskirtinai žmonėms ir yra mažiau paplitęs nei A tipo. Vieninteliai žinomi juo sergantys gyvūnai yra ruoniai ir šeškai. B tipo gripo virusas mutuoja kartus lėčiau nei A tipo ir todėl yra mažai genetiškai įvairus — turi tik vieną serotipą. Dėl to ir imunitetas jam įgyjamas ankstyvame amžiuje, tačiau B tipo virusas mutuoja pakankamai greitai, kad nesusidarytų imunitetas ilgesniam laikui. Sąlyginai lėta mutacija ir mažai viruso šeimininkų rūšių užtikrina, kad B tipo gripo virusas nesukels pandemijų.
Kai yra neuramidazės ar hemagliutino, ribosomose susintetinti viruso baltymai transliacija keliauja į Goldžio aparatą prie ląstelės paviršiaus 5b. Kitu atveju baltymai keliauja į ląstelės branduolį surišti viruso RNR į genomo daleles 5a. Dar kiti viruso baltymai suardo ląstelės RNR ir panaudoja nukleotidus savo RNR sintezei; slopina ląstelės šeimininkės transliaciją.
Hemagliutinino ir neuramidazės molekulės susitelkia į grupę ir suformuoja iškilimą ant ląstelės membranos. Subręndęs virusas atsiskiria nuo ląstelės šeimininkės fosfolipidų membranoskartu su savim turėdamas hemagliutinino ir neuramidazės apvalkalą.
Lastelė šeimininkė miršta. Gripo virusas dauginasi kvėpavimo takų trachėjosryklėsbronchų epitelio ląstelėse, gali prasiskverbti ir į alveocitus, makrofagus. Viruso replikacija kvėpavimo takų epitelio ląstelėse vyksta labai greitai. Po val.
Raumenims, sąnariams ir kaulams
Kai kurie viruso baltymai, veikdami kaip toksinai, skatina viruso dauginimąsi. Toksinai sutrikdo kraujagyslių pralaidumą ir sukelia stazę, hemoraginį sindromą. Sergant sunkiu žaibiniu gripu, smegenų hemoragijos gali sukelti meningoencefalitą, plaučių kraujotakos sutrikimai — hemoraginę pneumoniją. Pažeidžiamos kvėpavimo takų epitelio ląstelės: labai ankstyvoje stadijoje sparčiai pradeda daugintis bakterijos Streptococcus pneumoniae, Staphylococcus aureus, Haemophilus influenzae ir kitos.
Perdavimas[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Gripo virusas gali plisti trim pagrindiniais būdais: tiesioginiu kai pilvo maudimas kaip pries menesines asmuo nusičiaudi kitam tiesiai prie akių, nosies ar burnosoro lašeliniu ir nuo rankos į burnąnosį ar akis nuo užterštų paviršių ar tiesiogiai paspaudžiant rankas.
Kartais užtenka įkvėpti vieną lašelį nuo 0. Vieno sučiaudėjimo metu į aplinką patenka iki 40 lašelių, tačiau dauguma yra dideli ir iškart nusėda. Kiek laiko gripo virusas išgyvena lašeliuose ore, priklauso nuo oro drėgmės ir UV spinduliuotėsabiejų trūkumas žiemą prailgina viruso gyvavimo laiką.
Galėdamas išlikti už kūno ribų, gripo virusas gali būti perneštas per užterštus paviršius, pvz. Virusas išlieka vieną dvi dienas ant plastiko ar metaloapie 15 min ant sauso popieriaus ir tik 5 min ant odos. Tačiau gleivėse gali išgyventi ilgiau.
Diagnostika[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Praktikoje gripas dažniausiai diagnozuojamas pagal būdingus simptomus ir epidemiologinius duomenis, t. Gripą reikia skirti nuo kitų respiratorinių infekcijų, taip pat ir nuo bakterinių infekcijų žandikaulio skausmas sepsiopneumonijosmeningitovidurių šiltinėsparazitinių ligų — maliarijos bei trichineliozės.
Diagnozę patvirtina laboratoriniai tyrimai. Patvirtintas gripo atvejis turi atitikti bent vieną iš šių laboratorinių gripo diagnozės kriterijų: nustatoma gripo antigeno arba specifinė viruso RNR, išskiriamas gripo virusasnustatomas specifinių serumo antikūnų gripo A ir B virusams atsakas.
Viruso antigenas kvėpavimo takų gleivėse arba epitelio ląstelėse nustatomas imunofermentinės analizės IFA arba tiesioginės imunofluorescencijos TIF metodais.
Tai greitas, jautrus, specifinis, bet brangus diagnostikos metodas. Pagrindinis laboratorinės diagnostikos metodas — viruso išskyrimas iš ryklės ir nosiaryklės sekreto atliekant pasėlį į ląstelių kultūrą rezultatai po 24 val.
Gripo virusai gali būti indentifikuoti tiesioginės imunofluorescencijos metodu. Komplikacijos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Dažniausios gripo komplikacijos per epidemijas yra bakterinės infekcijos ir lėtinių ligų paūmėjimai dažniausiai plaučių ir širdies. Sergant gripu ypač padažnėja mirštamumas nuo koronarinės širdies ligos, dažnesnis miokardo infarktas ir insultas.
Bakterijos sukelia plaučių uždegimąsinusitąbronchitątonzilitą, vaikams — pūlingą vidurinės ausies uždegimą, bronchiolitą ar net krupą. Pandemijų metu dažniausia komplikacija yra gripinė pneumonija, kuri per epidemijas pasitaiko retai, ligos nuo kiaulių sąnarių būdingas kvėpavimo nepakankamumas dusulys.
Liga greitai progresuoja ir dažniausiai baigiasi mirtimi. Hemoraginė plaučių edema sukelia skrepliavimą su krauju.
Sergant gripu galimos ir retesnės komplikacijos: miozitas ypač vaikamsmiokarditasperikarditasmeningitasmeningoencefalitas, encefalopatija, poliradikuloneuritas, Reye sindromas, Guillain ir Barre sindromas, hemolizinis ureminis sindromas, infekcinio toksinio šoko sindromas. Gripo komplikacijos dažnesnės ir sunkesnės vyresniems nei 65 metų pacientams, vaikams nuo 6 mėnesių iki 4 metų, asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagysliųplaučiųinkstųmetabolitinėmis cukrinis diabetas ligomis, taip pat esant imunodeficitinėms būklėms ŽIVgydymas imunosupresantais, citostatikais, gliukokortikosteroidais, radioktyviuoju spinduliavimusergantiems navikinėmis kraujodaros organų ligomis ir kt.
Gydymas ir vakcinacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Pacientui suleidžiami skiepai Sergantiems gripu patariama ilsėtis, gerti daug skysčių, vengti alkoholio ir tabakojeigu reikia, vartoti paracetamolį norint sumažinti karštį ir raumenų skausmus.
Vaikai ir paugliai turi vengti aspirinokuris gali sukelti dažnai mirtiną Reye sindromą. Kadangi tai virusinė infekcija, antibiotikai gali būti skiriami tik bakterinėms komplikacijoms, pvz. Specifiniam antivirusiniam gripo gydymui vartojami nukleozidų analogai, proteino M2 inhibitoriai: rimantadinas ar amantadinas, taip pat neuraminidazės inhibitoriai: zanavimiras ir oseltamiviras.
Raudonligė (nestreptokokinė rožė, erizipeloidas) (A26)
Jie turi šalutinį poveikį. Visus antivirusinius medikamentus reikia pradėti vartoti kuo anksčiau, ne vėliau kaip per 48 val. Kadangi gripo virusas dažnai mutuoja, PSO kiekvienais metais stengiasi prognozuoti, kokia viruso atmaina vyraus ir rekomenduoti prieš ją kurti vakciną.
Vakcina vertinama kaip rentabili bent tarp vaikų ir senų žmonių. Ji sukelia imuninę reakciją, panašią į patį gripą, tik švelnesnės formos.
Kolageno vaidmuo gydant sąnarių ligas
Epidemiologija ir prevencija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Gripas plinta sezoniškai, kiekvienais metais sunkia forma suserga maždaug 3 -5 mln. Šiaurinėse ir pietinėse pasaulio dalyse gripas paplinta žiemąo prie pusiaujo bet kuriuo metų laiku.
Miršta daugiausiai jauni, pagyvenę arba turintys kitų sveikatos problemų. Gripu ligos nuo kiaulių sąnarių pat serga gyvūnai, įskaitant kiaulesarkliusir paukščius. Pakankamai efektyvus būdas sumažinti gripo plitimą yra geri asmeninės higienos įpročiai: neliesti akių, nosies ar burnos, dažnai plauti rankas su vandeniu ir muilu arba įtrinant spirituužsidengti burną kosint ar čiaudant, vengti kontakto su sergančiaisiais, likti namuose, jei sergi.
Galima dezinfekuoti paviršius. Yra žinoma, kad mokyklųbažnyčių ir teatrų uždarymas per pandemijas sulėtina gripo plitimą, tačiau beveik neturi įtakos bendram mirčių skaičiui.