Iš aplinkos veiksnių, galinčių išprovokuoti ligą, derėtų paminėti fizines ir psichines traumas. Reumatoidinis artritas.

Insufficientia functionalis III°. Noduli rheumatici multiplex.

Reumatoidinis artritas

Arthritis rheumatoides cursus lentus, seronegativa, activitas I°, stadium II. Insufficientia functionalis I°. Diferencinė diagnozė. Pirmaisiais ligos metais nebūna reumatoidinių mazgelių ir erozijų rentgenogramose, dažnai — ir reumatoidinio faktoriaus.

Todėl, netgi esant simetrinio poliartrito klinikinikai, reikia paneigti kitas poliartritą sukeliančias ligas. Dažniausios iš jų — sisteminės jungiamojo audinio ligos, psoriazinis artritas, virusiniai artritai.

Poliartritas gali būti sisteminės raudonosios vilkligės, sisteminės sklerodermijos, mišrios jungiamojo audinio ligos pradine išraiška.

Būtina išsiaiškinti, ar nėra šioms ligoms būdingų ekstraartikulinių simptomų pvz. Reumatoidinį artritą tenka skirti nuo seronegatyvių spondiloartropatijų psoriazinio, ankilozinio spondiloartrito periferinės formos.

Artritas

Psoriazinis artritas dažniausiai pasireiškia jau esant odos išbėrimams, gali pažeisti reumatoidiniam artritui nebūdingus distalinius interfalanginius sąnarius Skirtingai nuo reumatoidinio kiti seronegatyvūs artritai būna nesimetriški, jiems būdingos entezopatijos, stambiųjų liga ra sąnarių ypač kojų: čiurnų, kelių oligoartritas, klubo—kryžmeninių sąnarių uždegimas, akių uždegimai.

Labai dažnai nustatomas HLA­B27 antigenas, šeiminis polinkis ligai. Poliartritą gali sukelti virusai, ypač parvovirusas B19 ir hepatitas C. Kliniškai jie labai primena reumatoidinį artritą, tačiau simptomai mažiau išreikšti, linkę palaipsniui regresuoti per keletą savaičių arba mėnesių.

Sergantiesiems hepatitu C gali būti randama krioglobulinemija ir reumatoidinis faktorius. Skirti padeda anti-CCP ir hepatito žymenų tyrimas, išsami anamnezė apie galimus hepatito rizikos veiksnius.

liga ra sąnarių sąlygos su ryšuliais ir sąnarių

Parvoviruso diagnozę patvirtina specifiniai IgM antikūnai prieš parvovirusą B Poliartralgijas ir poliartritą gali sukelti skydliaukės ligos hipotirozė ir hipertirozėpiktybiniai navikai. Jei reumatoidinis artritas prasideda nuo stambiųjų sąnarių oligoartrito arba monoartrito, jį būtina skirti nuo podagros, reaktyvaus arba septinio artrito.

Insufficientia functionalis III°. Noduli rheumatici multiplex. Arthritis rheumatoides cursus lentus, seronegativa, activitas I°, stadium II.

Šiais atvejais ypač svarbus sąnario skysčio tyrimas mikroskopija dėl galimų kristalų ir pasėlis. Podagrą padeda skirti staiga atsiradusi priepuolinė artrito klinika, visiškos remisijos tarppriepuoliniai laikotarpiai.

Lėtinės podagros stadijoje poliartritas ir poodiniai mazgeliai tofusai gali priminti reumatoidinį artritą, skirti padeda rentgenologiniai pokyčiai, mazgelių biopsija arba punkcija. Reikia išsiaiškinti, ar nėra infekcijos chlamidijozė, jersiniozė, bruceliozė, tuberkuliozė ir t.

Arterinė hipertenzija ir reumatinės ligos Reumatoidinio artrito su hipertenzija gydymas

Kita vertus, užkratas gali patekti į sąnarį liga ra sąnarių sukelti pūlinį artritą, tuomet diagnozę patvirtina sąnario punkcija, sinovinio skysčio pasėlis. Neretai reumatoidiniu artritu suserga vyresnio amžiaus žmonės, jau turintys artrozinių pokyčių sąnariuose. Reumatoidinį artritą gali priminti rankų pirštų artrozė jei pažeidžiami proksimaliniai sąnariaipėdų ha1lux valgus, gonartrozė, prisidėjus antriniam sinovitui.

liga ra sąnarių lentelės kai uždegimas sąnario

Skirti padeda anamnezė ir pokyčių lokalizacija. Artrozei būdinga ilga, lėta eiga, uždegimo trumpalaikiškumas ir saikumas, nebūdingas rytinis sąstingis, deformuoti distaliniai pirštų sąnariai ir nepakitę riešai. Sergant reumatoidiniu artritu, uždegimas simetrinis, nežeidžia galinių pirštų sąnarėlių, dažnai pažeidžia riešus, jo neveikia gydymas analgetikais.

Tiriant ultragarsu, matoma išvešėjusi sinovija, intensyvi jos kraujotaka. Vėlesnes stadijas skirti padeda rentgenologinis vaizdas.

Sergant degeneracinėmis sąnarių ligomis, atsiranda patologiškai pakitusios kremzlės funkciją kompensuojantys osteofitai, sklerozuojasi subchondrinis kaulas, sąnario plyšys siaurėja netolygiai. Reumatoidinio artrito gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, susidedantis iš farmakologinių ir nemedikamentinių priemonių.

Etiotropinio gydymo nėra. Gydymo uždaviniai: Atkurti ir išsaugoti sąnarių funkciją, paciento darbingumą. Apsaugoti nuo sisteminių pokyčių ir juos gydyti.

Minime Pasaulinę kaulų ir sąnarių susirgimų savaitę

Kontroliuoti ligos progresavimą. Išvengti su gydymu susijusių komplikacijų. Gydomasis poveikis vertinamas pagal skausmingų ir sutinusių sąnarių skaičių, rytinio sąstingio ir skausmų intensyvumą, paciento darbingumą, laboratorinių bei rentgenologinių tyrimų rodmenų pokyčius. Jeigu greitai ir ilgam laikui pasiseka nuslopinti uždegimą sinovijitątai nuo pažeidimų apsaugomos kitos sąnario struktūros kremzlė, kaulasnepasireiškia rentgenologinių simptomų, išlieka normali funkcija, išvengiama lėtinio uždegimo padarinių pvz.

Medikamentinis gydymas tęsiamas ilgai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir gliukokortikoidai GKK slopina skausmą, patinimą, karščiavimą ir kitus uždegimo požymius, ir laikomi simptominiais vaistais. Jie pradeda veikti greitai, tačiau poveikis išlieka tik tol, kol vartojami.

Reumatoidinis artritas.

Nors gali būti vartojami ilgai, tačiau laikomi tik pagalbine gydymo priemone, kurios galima atsisakyti, esant poveikiui nuo pagrindinių, t. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo slopina fermentą ciklooksigenazę ir taip mažina prostaglandinų sintezę. Šios grupės medikamentų yra labai daug.

Populiariausių vaistų pavadinimai, dozės nurodyti lentelėje. Kiekvienam pacientui individualiai parenkamas geriausiai toleruojamas vaistas ir optimali ne per maža jo dozė.

Visi jie sukelia šalutinių rakcijų, dėl to nepatartina skirti kartu kelių šios grupės preparatų. Ypač atsargiai nesteroidiniais liga ra sąnarių nuo uždegimo turi būti gydomi senyvo amžiaus žmonės, nėščios ir maitinančios moterys, pacientai, kuriems yra buvę skrandžio arba žarnyno opų, širdies funkcijos nepakankamumas, kepenų cirozė arba inkstų nepakankamumas, astma, trombocitopenija, taip pat pacientai, vartojantys gliukokortikoidus arba antikoaguliantus.

Dažniausias NVNU šalutinis poveikis — virškinamojo trakto pažeidimas dispepsija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, kraujavimas iš virškinamojo trakto, kolitas. Gastroprotekcijai skiriami protonų siurblio inhibitoriai arba H2 blokatoriai, prostaglandinų analogas misoprostolis. Esant Helicobacter pylori infekcijai, rekomenduojamas eradikuojantis antibiotikų kursas. Virškinimo sistemos pažeidimų mažiau gydant selektyviais ciklooksigenazės-2 COX2 inhibitoriais: celekoksibu, etorikoksibu, meloksikamu.

Hepatotoksinis NVNU poveikis dažniausiai pasireiškia kepenų fermentų kiekio kraujo serume padidėjimu. NVNU gali kas tepalai padės su jungtimi arterinio kraujospūdžio padidėjimą, edemas, ūminį inkstų nepakankamumą, intersticinį nefritą, ypač sergantiesiems inkstų ligomis, cukralige, arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu.

NVNU slopina trombocitų agregaciją, didina varfarino antikoaguliacinį poveikį, jų neskiriama prieš planines chirurgines intervencijas. Retos gydymo NVNU komplikacijos — ūžimas ausyse, odos išbėrimai, stomatitas, aplastinė anemija, trombocitopenija, neutropenija, hemolizinė anemija.

Gliukokortikoidai slopina uždegimą, mažindami leukocitų patekimą į uždegimo vietą, reguliuodami leukocitų, fibroblastų ir endotelio funkcijas mažindami proliferaciją, kraujagyslių pralaidumą, adhezijos molekulių ekspresijąslopindami prouždegiminių citokinų ir prostaglandinų sintezę. Gliukokortikoidai veiksmingai mažina uždegimo simptomus, gerina pacientų savijautą, tačiau gydymas jais yra rizikingas dėl daugelio sunkių šalutinių reakcijų.

Gydantis ilgesnį laiką, prie šių vaistų įprantama, jų vartojimą sunku nutraukti. Kuo ilgiau NVNU vartojami, tuo labiau progresuoja osteoporozė, atsiranda kitų Kušingo sindromo požymių nutukimas, mėnulio veidas, acne, hirsutizmas, arterinė hipertenzijacukrinis diabetas, skrandžio opa, katarakta, glaukoma, mažėja atsparumas infekcijai. Jei yra labai aktyvus poliartritas, liga ra sąnarių pažeidimas, vaskulito požymių, pradinė gliukokortikoidų dozė gali būti didesnė, tačiau ilgalaikiam RA gydymui prednizolono skiriama iki 7.

Skiriant GKK, osteoporozės profilaktikai rekomenduojamas vitaminas D3 ir kalcis, numatant ilgalaikį gydymą —tiriamas kaulų mineralinis tankis. Reumatologijoje dažniausiai vartojami prednizolonas tab.

Sergančiųjų reumatoidiniu artritu mitybos sutrikimų priežastys

Taikomas vietinis artrito gydymas — gliukokortikoidų triamcinolonas susp. Norint išvengti šalutinių reakcijų, juos galima leisti ne dažniau kaip kartą per 8—12 savaičių ir ne daugiau kaip tris kartus per metus į vieną ir tą patį sąnarį. Leidžiant gliukokortikoidus, jei nėra žymesnio sinovito, galima sukelti kaulo aseptinę nekrozę, ryškius destrukcinius kremzlės pokyčius. Absoliučios kontraindikacijos intrasąnarinei GKK injekcijai — pūlinis artritas, sepsis, odos arba poodžio infekcija injekcijos vietoje, sąnario protezas.

Hipertenzija su reumatoidiniu artritu

Reliatyvios kontraindikacijos: kraujo krešumo sutrikimai, ryški subchondrinio kaulo osteoporozė, sąnario nestabilumas, numatoma artroskopija arba kita invazinė procedūra. Patvirtinus RA diagnozę, nuo pat ligos pradžios kartu su simptominiais vaistais turi būti skiriami ir ligą modifikuojamieji vaistai 15 lentelė. Jie ne tik slopina uždegimo aktyvumą, bet stabdo ligos progresavimą, pagerina prognozę, išgyvenamumą.

Klinikinis poveikis pasireiškia lėčiau, jis gali būti vertinamas tik liga ra sąnarių 3—6 mėn. Esant gydomajam poveikiui, gydymas ligą modifikuojamaisiais vaistais tęsiamas ilgai, o simptominių vaistų dozė gali būti mažinama arba jų vartojimas nutraukiamas. Pasiekus stabilią ilgalaikę remisiją, reumatologo priežiūroje gali būti mažinamos ir ligą modifikuojamųjų vaistų dozės paliekant tik palaikomąjį gydymą.

Kurį liga ra sąnarių modifikuojamąjį vaistą parinkti konkrečiam pacientui, priklauso nuo ligos aktyvumo ir stadijos, gretutinių ligų. Kadangi liga ra sąnarių ilgalaikis, daugeliu atvejų išryškėja vieno arba kito liga ra sąnarių nepakankamas poveikis, arba pasireiškia šalutinių reakcijų, todėl juos tenka keisti. Jei uždegimas nedidelis, liga lėtai progresuoja, skiriamas hidroksichlorochinas arba sulfasalazinas.

Rankos skausmas nuo peties iki alkūnės

Esant ryškesniems uždegimo požymiams, gydoma metotreksatu arba leflunomidu. Metotreksato skiriama po 12,5—15 mg per savaitę, o nesant gydomojo poveikio, dozė didinama iki 25 mg per savaitę. Rečiau vartojami ciklosporinas, azatioprinas, minociklinas, jei pacientas netoleruoja metotreksato arba leflunomido. Anksčiau populiarus gydymas injekuojamais aukso preparatais netaikomas dėl dažnų sunkių šalutinių reakcijų inkstų pažeidimo, kaulų čiulpų slopinimo.

Ciklofosfamidas yra labiausiai toksiškas iš reumatoidinio artrito gydymui vartojamų citotoksinių vaistų, todėl jis skirtinas tik sunkiausiais atvejais, prisidėjus vaskulitui arba kitoms reumatoidinio artrito viscerinėms komplikacijoms pvz. Jei nėra poveikio nuo vieno ligą modifikuojamojo vaisto, galima skirti jų derinį, pvz.

Hipertenzija ir sąnarių ligos

Rezervinis reumatoidinio artrito gydymas — biologiniai vaistai — tai natūralios molekulės pvz. Biologiniai vaistai skiriami, jei, gydant maksimaliomis dozėmis metotreksato 25 mg per savaitęnepavyksta sumažinti ligos uždegiminio aktyvumo.

Tumoro nekrozės faktoriaus—a blokatoriai etanerceptas Enbrellinfliksimabas Remicade ir adalimumabas Humira yra pirmojo pasirinkimo vaistai iš biologinių vaistų grupės. Jei anti-TNF neveiksmingas, netoleruojamas, skiriamas antros eilės biologinis preparatas interleukino-6 blokatorius tocilizumabas Roactemra arba monokloninis antikūnas prieš CD20 rituksimabas Mabthera.

Monokloninis antikūnas prieš CD28 abataceptas Orencia ir interleukino-1 blokatorius anakinra Kineret klinikinėje praktikoje vartojami rečiau. Biologinių vaistų veiksmingumas geresnis, vartojant kartu su metotreksatu.

liga ra sąnarių saldūs šepečiai skauda sąnarius

Labai didelę įtaką turi tinkamas režimas, tausojantis nesveikus sąnarius, tačiau specialios mankštos pagalba išsaugantis jų judrumą ir stabilumą. Pacientai turi išmokti keltis iš lovos, sėstis, stotis, atlikti įvairius namų ruošos darbus nevargindami sąnarių, ypač riešų ir plaštakų. Pavyzdžiui, nepatariama atidarinėti konservų dėžučių, suspaudus ranka ilgai laikyti telefono ragelį deformuojami pirštaivartoti sunkų plaktuką krypsta plaštakalaikytis autobuse už skersinio vargsta riešas ir kt.

Daiktus reikia kelti abiem rankomis, nešti prispaudus prie krūtinės, rankinė nešama ant sulenkto dilbio arba pakišta po pažastimi. Sąnarius tausoti padeda specialūs įtaisai: ilgomis rankenomis šukos, dantų šepetėliai, storesni stalo įrankiai. Pritaikomas patogus kėdžių aukštis, kad būtų galima dirbti sėdint, specialūs laipteliai, padedantys įlipti į vonią arba išlipti iš jos.

Vartojami įvairūs įtvarai pėdos pirštams skirti, plaštakos nukrypimo korekcijai ir kt. Daug dėmesio skiriama tinkamai kūno padėčiai, apsaugančiai nuo kontraktūrų vystymosi.