Paprastasis dagišius — astrinių šeimos vienametis žolinis augalas, kaip piktžolė į Lietuvą patekęs atsitiktinai, nuodingumo ženklu nepažymėtas. Šis augalas ilgiau nei metų naudojamas ne tik Afrikoje, bet ir Europoje.

Laikinai uždrausta teikti, siūlyti teikti ir demonstruoti šiuos gaminius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 14, 16, 17 str. Gaminio saugą įrodančių duomenų neatitikimai m. Atsakingas asmuo už šių gaminių pateikimą rinkai — G. Basanavičiaus g. Taip pat sumažinama nepageidautina chemikalų, tokių kaip parabenai, dirbtiniai dažikliai, kvapai dalis. Fitoben gelis su osteochondroze metais mes pristatėme populiarią arklinio kaštono tepalų ir žolių balzamų seriją, šiais metais yra nauji tradiciniai augaliniai tepalai nuo vaistiniai tepalas sąnariai ir šiuo metu, galutinai testuoti ir patvirtinti augaliniai produktai su gyvatės nuodais, kurie įrodė teigiamą poveikį raumenims ir sąnariams.

Visi medžiai dar pliki, o ji švytėte švyti gelsvais stambiais žiedais iš tiesų žiedynaisvandenyje atsispindinčiais. Blindėms pražydus ir bitės pirmą kartą toliau nuo avilių nulekia. Matyt, dėl to ir buvo blindė išskirta iš kitų gluosnių rūšių ir jai, o ne kokiam kitam žilvičiui, balandžio mėnuo paskirtas. Gal ne vien dėl to, kad blindė ankstėliau už kitus savo giminaičius žydi, bet kad ir jos žiedynai kiek ryškesni.

Gal blindę mūsų proseneliai išskyrė todėl, kad jos mediena tvirtesnė, atsparesnė negu kitų gluosnių, bet tokia pat lanksti ir lengva, gražiai balta, visokiems dirbiniams, o pirmiausia geriems lankams tinkama, esą, blindiniu lanku važinėjant arkliai mažiau vargsta, būna eiklesni. Ką gi, patogus lengvas pakinktas bėgsmo negadina. Gal ir dėl to, kad blindė lyg tarpininkė tarp gluosnių krūmų ir medžių.

Mėgstamos prekės

Galima tik spėlioti, nes dabar niekas nebeatmena, kodėl blindė, o ne koks kitas gluosnis sau mėnesį gavo, ir atsižvelgti į tuos pasvarstymus, kuriuos mūsų protėviai paliko, o juose, be primityvios gamtinės pasaulėjautos, nemažai ir tikros gyvenimo patirties. Kokių itin didelių dirbinių iš karklo ar blindės šakų nepadarysi, bet jau krepšius pinti gali, kiek nori ir kokius nori, ir tie krepšiai ne bet kokie: juose ir sūriai gerai laikosi,nepelija, ir kitoks sudėtas maistas būna skanus, ir patys lengvi, o kad turi daug salicilatų, tai ir kas tuose krepšiuose padėta gražiai laikosi.

Dažniau vyžas pindavo iš liepos karnų, bet labai dažnai ir karklų ar blindžių karnų. Karklines vyžas avint, kojos būnančios sveikesnės, mažiau skirstančios, neįsimeta šerpeta nagų grybas - aiškindavo.

Kaipgi įsimes, jei grybeliai salicilatų bijo kaip velnias kryžiaus.

Sąnarių traškesių pasekmės

Turėsime tepalą, kuris puikus pagalbininkas probleminei odai, žaizdoms. Sučiulpti pusę arbatinio šaukštelio esant liežuvio ligoms, gomurio nudegimui ir burnos skausmui nuraminti.

Žinoma, gerų rezultatų padeda pasiekti ne vien tik žolelės, - veikia ir Dievo visagalybė. Šis augalas Šiaurės pusrutulio tautoms nuo neatmenamų laikų iki šiolei reikšmingas ir kaip gydomasis augalas.

Nusausinus pelkes Lietuvoje, natūralių pelkinės sidabražolės augimviečių labai sumažėjo. Pagausėjusi bebrų populiacija dėl skonio nesiginčydama labai praretina pelkinės sidabražolės sąžalynus.

Naršymo meniu

Paieškokime šio pelkių sidabro. Taip vadinu pelkinės sidabražolės rudeninius šakniastiebius, į kuriuos augalas sudėjo visą pelkių mineralinį patalą, saulės, lietaus, mėnesienos ir vėjų energiją. Pelkinė sidabražolė mus gali dominti ir dėl praktiškai racionalios priežasties — iš jos šakniastiebių ir žolės farmacijos kompanijos šiandien gamina labai reikalingus ir populiarius vaistinius ir kosmetinius preparatus. Jų gamyba remiasi ilgaamže liaudies medicinos patirtimi. Istorinis pelkinės sidabražolės ir žąsų riebalų tepalas, kurį taip vertino caras Petras Pirmasis - neuždraustas receptas kiekvienam fitoterapijos profesionalui ar mėgėjui.

Ateikite į seminarą ir visi kartu pabandysime sukurti sau reikalingų etnobotaninių produktų.

Ką galime pasidaryti iš pelkinės sidabražolės šakniastiebių savo sveikatai palaikyti, kosmetinėmis procedūromis pasilepinti? Paruošti šakniastiebius arbatoms: valome, plauname, staigiai išdžioviname, užsandariname. Standartinė dozė: 1 valgomas šauktas žaliavos 1 stiklinei verdančio vandens: galima trumpai pašutinti, leisti prisitraukti. Gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Arbata mėgautis ilgai — mėnesius, kol pajusite labai teigiamą poveikį.

Vėžinių ligų profilaktikai dozę siūloma padidinti iki 2 valgomų šaukštų ir arbatą gerti iki 5 kartų per dieną www. Paruošti šakniastiebius juos užsūdant vonių procedūroms; 3. Paruošti šviežius šakniastiebius tinktūroms: stipriam užpilui trečdalį stiklainio užpildom šakniastiebių drožlėmis, likusią dalį iki viršaus užpilam 70 laipsnių stiprumo spirito.

• Kokie produktai kai sąnarių liga
• Veterinariniai vaistai ne tik pigesni, bet ir labai veiksmingi Aprašymas Parašyta lapkričio 22 Asta GVILDIENĖ Pastaraisiais metais vis daugėja žmonių, veterinarinėse vaistinėse ieškančių gyvūnams skirtų, bet ir žmonėms tinkančių įvairių tepalų bei balzamų.

Toks 21 dieną išlaikytas paplakant spiritinis gardumėlis tiks ir pilvui pamaloninti, ir girgždantiems sąnariams įtrinti. Silpnesniam užpilui pakaks puslitriui degtinės keleto šaukštų žaliavos.

Būsite išradingi, jei į ruošiamas tinktūras sugebėsite įdėti sinergiškai su pelkių augalu derančių gamtinių žaliavų: smulkaus gintaro, bičių kūnelių ar žiedadulkių, bebrų spurglių, didžiojo debesylo ar vaistinės taukės šaknies. Pajudinkit ne tik savo fantaziją, bet ir gamtos pažinimą.

Paruoškite šakniastiebius ir pasigaminkite bazinį pelkinės sidabražolės aliejų. Turėdami tokio aliejuko, kai prireiks, susikursite sudėtinius kosmetinius ir gydomuosius produktus visiems savo poreikiams. Paprastasis dagišius — astrinių šeimos vienametis žolinis augalas, kaip piktžolė į Lietuvą patekęs atsitiktinai, nuodingumo ženklu nepažymėtas. Tai cm aukščio augalas, stiebas be dyglių. Lapai abipus apaugę pagulusiais plaukeliais. Auga krantuose, dykvietėse, laukuose, smėlynuose. Žydi liepą—rugsėjį.

Iš www. Jo populiacijų visur tiek daug, kad negali žinoti, koks jų nuodingumas. Augalas visas, o ypač sėklos vaisiai laikomi nuodingais.

Panašūs produktai

Tačiau šis nuodingumas netrukdo augalo mėgėjams jį auginti maistui, kaip valgomą. Šio augalo populiarumas, o kartu ir reitingas, kasmet tik didėja, nes jis daugelyje kraštų vis tebėra etnobotanikus dominantis objektas, tinkamas moksliniams tyrimams. Lengva rasti patarimų, kaip jį auginti savame sode, kaip dekoratyvų vaistingą augalą. Augalas mėgsta šviesą.

Pavėsis jį skurdina ir naikina. O dirvožemis tinka visoks — lengvas priemolio, sunkus su moliu, smėlėtas ar visai prastas. Augalas lengvai prisitaio prie drėgmės ir atsparus sausroms. Šiltesnio klimato sąlygomis žydi iki spalio. Augalas savidulkis. Tas pats augalas turi ir vyriškus, ir moteriškus žiedynus. Sėklos sunoksta rugpjūčio-spalio mėnesiais.

Sunokusios renkamos vaistams. Augalas pats pasisėja ir dėl dauginimosi jokių rūpesčių nebekelia. Informacija tiems, kas nebijo paragauti augalo, kaip valgomo.

Krito ant nugaros dabar skauda

Sėklos turi apie proc. Tiek maistingųjų medžiagų turintis augalas tikrai neleis žmonijai mirt iš bado. Todėl su atsargumu žmonės ragauja jaunus dagišiaus lapus ir sėklas, pakepintas, sugrūstas į miltus, įmaišo į kepamą duoną ir etninius patiekalus.

Nenuspėjamą nuodingumą sudaro glikozidas. Medicininės augalo savybės: nuskausminamosios, antibakterinės, priešgrybinės, antireumatinės, antispazminės, atsikosėjimą lengvinančios, apetitą ir virškinimą normalizuojančios, citotoksinės, prakaitavimą skatinančios, šlapimą varančios, raminančios, hipoglikeminės, karščiavimą mažinančios, liuosuojančios, sedatyvinės.

Suprantama, kad šios savybės išvardytos švietėjiškais tikslais. Tik profesionalus žolinčius ar žolininkas kiekvienam patars, kaip augalą pritaikyti gydymuisi. Jei rasite profesionalų gydytoją-fitoterapeutą, bus idealus patarimo variantas.

Kaulams, sąnariams ir raumenims

Augalo dalių medicininės savybės skiriasi. Lapai ir šaknys turi nuskausminamąją, antireumatinę, šlapimo varomąją, liuosuojančią ir raminamąją galią.

Lapai ir šaknys — istorinis priešmaliarinis, priešreumatinis vaistas, tinkamas dar ir inkstams sustiprinti. Augalo sėklos turi glikozido ir fitosterolių. Jų savybės padeda skausmą malšinti, veikia antimikrobiškai ir prieš grybų sukeliamas ligas mikozestiks prieš maliariją, pagelbės gydantis alerginį rinitą, sinusitą, katarus, lumbago, vidurių užkietėjimus, įvairius niežulius.

Iš šaknies galima pasidaryti kartumynų turintį toniką ar gaivą, tinkamą karščiuojant, moterims po sunkių gimdymų padeda apsivalyti. Sėklų nuoviras gali padėti įsisenėjusioms pūslės ligoms apraminti. Sėklų milteliai pilami ant atvirų sunkiai išgydomų opų ar žaizdų. Todėl apie jos paplitimą oficialių žinių nepateikiama.

Tačiau kai kuriuose soduose ji ganėtinai įsigalėjusi, o iš jų išvyta, nuotaikingai auga visokiuose užribiuose. Fitolaka būna išvyta, kai žemės savininkas išgirsta apie jos nuodingumą daugiau, negu apie reikalingumą ar vaistingumą.

Fitolaka ne tik nuodinga, bet ir naudinga.

• Uždegimas kremzlės audinio kojomis
• Daug metų intensyviai sportuojanti mokslų daktarė pripažino, kad nėra nė vieno šokėjo, neturinčio sąnarių bėdų.

Jos išsamesnis pažinimas būtų visapusiškai naudingas. Siūlyčiau šią informaciją priimti kaip švietėjišką straipsnelį, ypač reikalingą žolinčiams, žolininkams ir herbariumų mėgėjams. Amerikietiška fitolaka prašo dėmesio ir atsargumo: ji gali būti toksiška, kai netaisyklingai paruošiama ir vartojama.

Augalas tada sukelia vėmimą ir viduriavimą. Fitolaka — daugiametis augalas. Anksti pavasarį pasirodę ūgliai gali pakeisti šparagus, jei trejetą kartų nuvirinami, pakeičiant vandenį. Trejų metų fitolakos šaknis plati ir mėsinga su plona žievele. Rudenį šaknis supjaustoma riekelėmis ir džiovinama arba paruošiami naminiai vaistai.

Pavasarinė šaknis tokia pat vaistinga. Fitolakos tamsiai violetines apvalių uogų kekes yra matęs beveik kiekvienas, tik paragauti jas išdrįstų retas.

Per gražus uogų sodrumas savaime atbaido ragautojus. Uogos nuodingos tik žalios. Medicininės fitolakos savybės. Medicinos požiūriu vertingiausia yra fitolakos šaknis. Jai priskiriamos skausmą malšinančios, priešuždegiminės, atsikosėjimą lengvinančios, narkotinės, hipnotinės galios.

Naminiais šaknies preparatais bandoma gydyti reumatą, gerklų ligas, liaukų karštines, lėtinius negalavimus, susijusius su imuninės sistemos sutrikimais.

Įdomu, kad fitolakos šaknis turi triterpenoidinių saponinų, lektinų ir priešvirusinių baltymų bei fitolakinių rūgščių, potencialių prieš AIDS.

Nauji fitolakos antivirusinių baltymų tyrimai teikia vilties leukemija susirgusiems vaikams. Toksiškumo charakteristika: Fitolakos augalą maistui, ar vaistui vartoti trumpą laikotarpį. Toksiškumo simptomatika dėl augalo perdozavimo ar per ilgo vartojimo atsiranda palengva ir gali būti lengvai atpažinta.

Навигация по записям

Simptomai ryškūs: burnos ir skrandžio deginimas, kraujospūdžio kritimas, virškinimo trakto sutrikimai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, širdies veiklos nusilpimas. Vaikui 10 uogų gali sukelti komą, paraližuoti kvėpavimą ir baigtis mirtimi. Fitolakos šaknis kaip vaistas reikalingiausias uždegimo ir paburkimų apimtoms liaukoms, jungiamiesiems ir kauliniams audiniams bei raumenims. Fiziologinį šaknies veikimą užtikrina pagrindinės šaknies gydomosios medžiagos: triterpenoidiniai saponinai, alkoloidas, dervos, fitolakinė rūgštis, taninai, skruzdžių rūgštis, riebiosios rūgštys, cukrai.

Fitolakos šaknies poveikis — medžiagų apykaitą greitinantis ir keičiantis. Taip paprastai ir palaipsniui atkuriama audinių struktūra ir sugrįžta reikalingos jų funkcijos.

Tokiu būdu pasitaiso sveikata ir didėja gyvybingumo užtaisas. Kokios terapinės tokio nuodingo augalo — fitolakos dozės? Orientuotis padės ši informacija iš atsakingos interneto svetainės www. Vartojant šaknį triskart per dieną šešias dienas iš eilės vienas kursas ; Sausos šaknies: 0,3 g padarant nuovirą arba sausai suvartojant miltelius ; Skysto ekstrakto santykiu su 45 laipsnių alkoholiu: 0,1 — 0,5 ml; Tinktūros su 45 laipsnių alkoholiu: 0,2 — 0,6 ml.

Laikas todėl, kad tos tūbės jau ima krauti aukso žiedus. Ir žiedai, ir lapai, ir šaknys turi gydomąją vertę. Plečia paviršines ir giliau esančias kraujagysles, slopina trombocitų agregaciją, gerina kraujotaką, lengvai dirgina, veikia antiseptiškai, didina vietinę temperatūrą, veikia antiuždegimiškai.

Iš organizmo išsiskiria su šlapimu ir iškvepiamu oru. Metilo salicilatas C8H8O3, M,1 netirpus vandenyje sudėtinis eteris.