Projektų finansavimas svyruos nuo 25 iki eurų, su ne mažiau kaip 20 proc. Bet neatrodo, kad Didžioji Britanija rengiasi iš ES išstoti, ji tik gąsdina Škotiją, kad iškris iš Bendrijos, jei škotai atsiskirs nuo britų. Valdžia ištiesdama dosnią pagalbos ranką tiems, kuriems jos reikia labiausiai, kitą, reiklią ranką galėtų ištiesti tiems, kurie vartoja kaip estai, nors oficialių pajamų negauna ir prie bendrų valstybės tikslų neprisideda. Baltijos kultūros fondo lėšos pradedamos skirti jungtiniams Latvijos, Lietuvos ir Estijos kultūros projektams finansuoti. Rizikos valdymas ir priežiūra.

V. Vaitkevičienė pirmininkaus Europos rizikos kapitalo fondų tinklui

Fondo tikslai: valstybių narių integruoto grąžinimo valdymo įvedimas ir tokio valdymo organizavimo ir įgyvendinimo tobulinimas; valstybių narių bendradarbiavimo stiprinimas integruoto grąžinimo valdymo ir jo įgyvendinimo srityje; veiksmingo ir vienodo bendrų grąžinimo standartų taikymo skatinimas, atsižvelgiant į šios srities politikos pokyčius.

Pasak Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės, Fondas bus dar vienas žingsnis link glaudesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo. Kiekviena Baltijos šalis kasmet Fondui skirs eurų. Šis tinklas įkurtas siekiant dalytis gerosiomis praktikomis tarp viešųjų institucinių investuotojų, norint palaikyti bendrystę ir partnerystę su ES institucijomis, siūlant sprendimus ir priimant teisės aktus, kurie skatintų rizikos kapitalo rinkos plėtrą. Tinklui labai svarbus bendradarbiavimas su visomis ES rizikos kapitalo rinkos suinteresuotomis šalimis ir bendrų ES iniciatyvų, susijusių su rizikos kapitalo plėtra, skatinimas.

Jei fondas įsteigtas ES, nacionaliniai bendri fondai turės būti toje pačioje valstybėje kaip ir fondas. Jei fondas įsteigtas trečiojoje šalyje, depozitoriumas turės būti ES, nebent tarp kompetentingų institucijų bus sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija, užtikrinantis lygiavertį reikalavimų taikymą ir priežiūros vykdymą pagal ES reikalavimus. Rizikos valdymas ir priežiūra.

Įkelkite etiketę

AIFV turės įtikinti kompetentingą instituciją dėl vidaus priemonių, susijusių su rizikos valdymu, įskaitant likvidumo riziką, tinkamumo. Siekiant sustiprinti makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą, AIFV bus reikalaujama reguliariai atskleisti pagrindines rinkas ir priemones, kuriomis prekiaujama, pagrindines pozicijas bei rinkos koncentraciją.

Valstybės saugomų teritorijų administracijų naikinimas padarytų nepataisomą žalą gamtinėms ir kultūros vertybėms, todėl mes griežtai nepritariame tokiems veiksmams ir raginame Lietuvos Respublikos Seimą, Vyriausybę bei Aplinkos ministeriją sustabdyti prieš valstybės saugomas teritorijas nukreiptą destrukcinę veiklą.

Pačiose gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingiausiose bei gražiausiose vietovėse įkurti 5 nacionaliniai parkai, 6 rezervatai, 30 regioninių parkų, daugiau kaip draustinių užima virš milijono hektarų plotą 17 proc. Lietuvos teritorijos.

Tokia naujojo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų veiklos pradžia, pirmieji jos rezultatai, keičiantys dalies informacijos priemonių ir pavienių asmenų formuotą politizuotą nuomonę apie Valdovų rūmus ir jų atkūrimą, ne tik džiugina dėl didelio visuomenės susidomėjimo ir juntamo Lietuvos istorijos, kultūros, europinių ryšių pažinimo poreikio, bet ir teikia vilties, kad atkurtieji ir energingai pradėję veikti Valdovų rūmai turi galimybę tapti vienu iš svarbiausių kultūrinių, švietėjiškų, muziejinių, informacinių, turistinių ir reprezentacinių objektų sostinėje ir visoje šalyje, reikšmingai papildančių tokių objektų infrastruktūrą, aktyviai ugdančių pilietinę visuomenę ir stiprinančių jos narių istorinę savimonę bei patriotizmą.

Reikia tikėtis, kad artimiausiu metu, skyrus reikalingą finansavimą, Valdovų rūmai, ar iš pradžių bent jau jų dalis, galės sukurti nuolatines patrauklias ir informatyvias ekspozicijas, atverti vartus lankytojams ir pradėti nuosekliai bei sistemingai vykdyti savo svarbią visuomeninę misiją. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų istorinės raidos bruožai Kaip liudija pastaruosius 20 metų vykdytų nacionaliniai bendri fondai duomenys, vėlesnių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų vietoje — Vilniaus Žemutinėje pilyje, tarp Katedros ir Aukštutinės pilies kalno — žmonių gyventa ir medinių statinių būta jau IV—VIII amžiuje.

Ilgainiui gyvenvietė virto pilimi. Itin intensyviai mūriniai pastatai čia buvo statomi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytenio apie — ir Gedimino — valdymo laikais, Gediminaičių dinastijos įsitvirtinimo Lietuvoje metais.

Naršymo meniu

Jau tuo metu vėlesnių rūmų vietoje susiformavo autonomiška mūrinė pilis su gynybinėmis sienomis, bokštais, kitais pastatais palei sienas ir kiemo viduje. Ši vidinė aptvarinė pilis, kurią dar saugojo nuo XIV amžiaus pradžios statyti Žemutinės pilies mūriniai įtvirtinimai, ir tapo vėlesnės didžiųjų kunigaikščių rezidencijos plėtros vieta. Apie Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Algirdo — bei jo sūnaus Jogailos —, —nuo metų — Lenkijos karalius Vladislovas II Jogaila, išsaugojęs Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio titulą statybines iniciatyvas dėl rašytinių šaltinių fragmentiškumo ir nepakankamo archeologinių bei architektūrinių tyrimų rezultatų apibendrinimo kalbėti sunku, tačiau neabejotina, kad ir šie valdovai toliau modernizavo savo rezidencijas Vilniaus Aukštutinėje ir Žemutinėje pilyse, o Žemutinė pilis buvo apjuosta mūrine siena su bokštais.

Jogailos statybinės iniciatyvos Krokuvoje liudija, jog ir Vilniuje šis valdovas turėjo rūpintis pilių plėtra.

Naudinga informacija

Tikėtina, kad jau tuo metu Žemutinės pilies viduje buvusioje vidinėje aptvarinėje mūrinėje pilyje taip pat egzistavo viena iš Lietuvos valdovų rezidencijų. Šis Lietuvos valdovas po metų gaisro rekonstravo Vilniaus pilis, perstatė ir gerokai išplėtė Katedrą, kurioje metais planavo vainikuotis Lietuvos karaliumi.

Tačiau iki pat XV—XVI amžių sandūros su Vilniaus Žemutinėje pilyje buvusia didžiojo kunigaikščio gydymas artrozė artrito konkuravo tiek Aukštutinės pilies rūmai, tiek ir Trakų salos pilies rezidencija. Be to, valdovas, siekdamas išlaikyti valstybės integralumą, dažnai keliavo po visą šalį, ilgėliau niekur neužsibūdamas. Šiuo metu nėra pakankamai informacijos, norint nustatyti, kur Vilniuje rezidavo čia dažnai apsilankydavęs bendras Lietuvos ir Lenkijos valdovas Kazimieras Jogailaitis Lietuvos didysis kunigaikštis —, Lenkijos karalius — bei jo žmona Elžbieta Habsburgaitė.

Jie taip pat mėgo Trakus, tačiau rūpinosi ir Vilniaus pilių statybomis, fundavo Nacionaliniai bendri fondai katedros koplyčią. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapus Aleksandrui —, Lenkijos karalius —radikaliai keitėsi ir gyvenimas Vilniaus pilyse, nors išlikusiuose rašytiniuose šaltiniuose apie tai duomenų beveik nepateikiama.

Nuolatinis valdovo gyvenimas Lietuvoje, didelis dvaro ir valstybės administravimo poreikių augimas, vedybos su Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III — dukterimi Elena neabejotinai skatino plėsti sostinės rezidenciją, kuri ne tik tenkintų praktinius buities poreikius, bet ir atitiktų kintančius reprezentacijos reikalavimus. Todėl manoma, kad būtent Aleksandras Jogailaitis XV amžiaus pabaigoje pradėjo rekonstruoti Vilniaus Žemutinėje pilyje buvusią viduramžišką aptvarinę pilį į augančius poreikius tenkinančius rūmus, kurie turėjo įgauti vėlyvosios gotikos stiliaus bruožų.

Čia iš Aukštutinės pilies turėjo būti perkelta pagrindinė valdovo rezidencija.

LAUKIAME JŪSŲ MUZIEJUJE

Šie rūmai buvo bent jau dviejų, o gal ir trijų aukštų. Kieme prie rytų korpuso buvo įrengtos greičiausiai medinės dengtos galerijos, atremtos į galingus mūrinius stulpus. Archeologiniai radiniai liudija, kad tų laikų rezidencijos interjere yra buvę puošnių glazūruotų koklių krosnių, įvairiaspalve glazūra dengtų keraminių grindų plytelių.

ES lyderių derybos dėl ekonomikos gaivinimo plano – tik apšilimas?

Patalpos buvo perdengtos skliautais su nerviūromis iš figūrinių plytų. Profilinės plytos taip pat naudotos angų archivoltams suformuoti. Sienos, skliautai, nerviūros ir angokraščiai buvo tinkuoti ir dekoruoti polichromine tapyba. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo — valdymo pradžioje Lietuvos sostinę Vilnių ir valdovo rezidenciją nusiaubė keli dideli gaisrai.

Vizija ir tikslai

Žygimanto Senojo žmonos, italų kunigaikštytės Bonos Sforcos dvariškio liudijimu, tarp ir metų gaisrų valdovas vykdė didelio masto Vilniaus pilių rekonstrukciją, kuri apėmė tiek reprezentacinius rūmus greičiausiai pietų ir rytų korpusustiek ir kitus pilių pastatus. Iš šios žinutės sužinoma, kad tuo metu rūmų rekonstrukcija kainavusi net tūkstančių dukatų, o gaisras jų nepalietė.

Galbūt šį Vilniaus rūmų perstatymą galima sieti su metais čia planuotomis ir surengtomis mažamečio Žygimanto Augusto pakėlimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu iškilmėmis. Vilniaus rezidencija buvo plečiama, remontuojama ir vėliau. Iš pradžių Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos, kuri savo poreikiams prie rytų korpuso šiaurinio galo pristatė trijų aukštų gyvenamąjį bokštą, iniciatyva.